„Jis pats nesugebėjo paskelbti savo kūrybos. Kokia tai būtų buvusi knyga? Tai būtų nedidelė, mažytė knygelė, plonais, popieriniais viršeliais, lietuvių kalba, galbūt pavadinimas būtų ne „Metai“, nes tas kūrinys buvo paliktas be antraštinio lapo, pavadinimo nėra. Jis tuo metu būtų nepastebėtas – nebūtų buvę kam vertinti“, – Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“ kalbėjo D.Kaunas.
Intelektualusis pasaulis gavo Donelaitį ir ėmė juo domėtis, pasipylė labai palankios recenzijos. Esminis žodis, kuris buvo pasakytas – „šedevras“, – sakė D.Kaunas.
Pasak jo, 1818 metais Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos paskelbta K. Donelaičio knyga „Metai“ buvo mokslinė publikacija, kuri pateko į rankas tiems, kurie galėjo suprasti, kokio masto poetas byloja.
„Intelektualusis pasaulis gavo Donelaitį ir ėmė juo domėtis, pasipylė labai palankios recenzijos. Esminis žodis, kuris buvo pasakytas – „šedevras“, – sakė D.Kaunas.
Jis taip pat pažymėjo, kad K. Donelaitis nėra lietuvių literatūros pradininkas – jis esą jau stovėjo ant pakankamai tvirtų pamatų. Be to, anot profesoriaus, šio šviesuolio lietuviams nereikėtų savintis.
„Kai kalbame apie Donelaitį, jį būtinai savinamės. Donelaitis priklauso ne tik Lietuvai ir lietuviams. Nesvarbu, kad jis lietuvis, jis buvo Prūsijos pilietis. Vokiečių literatūra jį taip pat savinasi. Mes dalijamės Donelaičiu ir čia nereikėtų būti skūpam“, – kalbėjo D.Kaunas.
Šiemet minime Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų.
Visą laidos „Mokslininko užrašai“ įrašą klausykite čia.
