Proteste dėl trijų muziejų likimo – Vilniaus valdžios atgaila

Pietų pertrauką į protestą iškeitę literatūros tyrėjai ketvirtadienį susirinko prie Vilniaus savivaldybės, reikalaudami aiškumo, kas vyks su trimis Vilniuje esančiais memorialiniais muziejais. „Man labai gaila, kad ši iškilusi tema supriešino žmonės“, – sakė vicemerė Simona Bieliūnė.

Į Literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) organizuojamą protestą susirinko būrys mokslininkų. Reakciją sukėlė praėjusį ketvirtadienį 15min parengtas interviu su Vilniaus savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Tadu Rimdžiumi, kuriame buvo teigiama, kad trys memorialiniai muziejai – Venclovų, Vinco Mykolaičio-Putino ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus namai – nebeatliks muziejinės funkcijos.

Vėliau vicemerė Simona Bieliūnė 15min paneigė T.Rimdžiaus žodžius, argumentuodama, kad tai buvo komunikacinė klaida. Jos įsitikinimu, muziejai uždaromi nebus, tačiau keisis turinys. Kaip jis bus koreguojamas plačiau nekomentavo ir pridūrė, kad tai spręs ekspertų komisija.

Tiesa, protesto metu paaiškėjo, kad „UNESCO literatūros miesto“ nuostatose šių trijų memorialinių butų muziejinė funkcija kol kas nėra numatyta. S.Bieliūnė viešai patikino, kad ji „neabejotinai bus įtraukta“.

Dar iki protesto LLTI mokslininkai siekė susitikti su Vilniaus meru Valdu Benkunsku, tačiau jis jų nepriėmė, motyvuodamas užimta darbotvarke. Po protesto prie savivaldybės politikas protestuotojus pažadėjo priimti.

Patricija Adamovič / BNS/Aušra Martišiūtė-Linartienė
Patricija Adamovič / BNS/Aušra Martišiūtė-Linartienė

Proteste dalyvavusi LLTI vadovė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė 15min teigė, kad viešosios pozicijos pasikeitimas sukėlė nepasitikėjimą: „Pamačius, kad pozicija keičiasi, norisi išsiaiškinti, kur čia yra dviprasmybė, o kur tiesa.“

Profesorė yra įsitikinusi, kad būtina išsaugoti trijų memorialinių muziejų autentiką: „Jeigu mes kalbame apie turinio perkrovimą, vadinasi mes kalbame apie kišimąsi į autentiškas rašytojų vietas. Manau, šioje vietoje galime padaryti naują sklaidos programą, bet autentiką palikti privaloma. Be kita ko, literatūros mokslininkai turėtų dalyvauti šiuose procesuose, tačiau į ekspertų grupę jie pakviesti nebuvo. Po diskusijos Vilniaus universitete mes sulaukėme priešingos reakcijos.“

Pasak A.Martišiūtės-Linartienės, didžiausią nepasitikėjimą sukėlė savivaldybės komunikacija: „Visuomenės aktyvumas čia labai svarbus, nes tokie dalykai turi vykti labai skaidriai.“

Patricija Adamovič / BNS/Darius Kuolys
Patricija Adamovič / BNS/Darius Kuolys

D.Kuolys S.Bieliūnės pasisakymuose viešojoje erdvėje įžvelgia kitus aspektus: „Vicemerė LRT radijuje aiškiai pasakė, kad vietoje muziejų bus kuriamos rezidencijos, mat taip yra daroma visame pasaulyje. Deja, visame pasaulyje memorialiniuose butuose taip nėra. Pamėginkite Ludwigo van Beethoveno muziejuje Bonoje, Wolfgango Amadeuso Mozarto name Zalcburge įkurti rezidencijas užsienio kompozitoriams... Kokiais žodžiais jus pasiųs austrai ar vokiečiai? Pasakys rūsčiau nei lietuvių akademikai.“

Literatūrologo nuomone, T.Rimdžiaus išsakyta pozicija yra necivilizuota.

„Be to, šiandienos žurnalisto Aurimo Perednio laidoje vicemerė pasakė, kad visi besipriešinantys savivaldybės sprendimui užsiima antivalstybine veikla ir į aikštę išeinantys akademikai daro politiką. Tokie pareiškimai yra būdingi totalitarinių valstybių politikams. Vilniaus žmonės su tokiais pareiškimais neturi sutikti, prieš juos reikia protestuoti“, – kalbėjo D.Kuolys.

Šią situaciją jis palygino su neseniai mirusio režisieriaus Rimo Tumino atveju: „Ką darė kultūros bendruomenė, kai kultūros ministras Simonas Kairys R.Tuminą lygino su girtu, smurtaujančiu rusų kareiviu? Kai jis neleido R.Tuminui prieš mirtį pastatyti paskutinių spektaklių savo kurtame Mažajame teatre? Visi tylėjo, bet paskui iškilmingai, gražiai laidojo R.Tuminą, manifestavo Gedimino prospekte. Mes tą patį darysime su Vilniaus garbės piliečiu Tomu Venclova? Dėsime krepšelius? Jo palydėti ateis V.Benkunskas, S.Kairys, prezidentas? Ar mes susivokiame, kad esame kultūringa bendruomenė, kuri turi gerbti savo kūrėjus?“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Simona Bieliūnė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Simona Bieliūnė

Protesto metu pasisakė ir vicemerė. Prieš tai LLTI jai įteikė dovaną – marškinėlius su Žemaitės atvaizdu, ant kurių rašoma „Nereikia cackų pacackų“, Balio Sruogos raštus, monografijas apie Vincą Krėvę-Mickevičių, Tomą Venclovą bei V.Mykolaičio-Putino dienoraščius.

S.Bieliūnė dar kartą atsiprašė bendruomenės teigdama, kad savivaldybė tikrai padarė komunikacinę klaidą: „Nevengiu to pripažinti."

Savo kalboje ji teigė, kad Vilniaus miestas turi labai daug nacionalinių muziejų ir juos būtina gyvinti, populiarinti.

„Žinutę apie pačių muziejų naikinimą yra neteisinga. „Vilniaus UNESCO literatūros miestas“ ir Vilniaus miesto muziejus su naujais padaliniais tikrai turės muziejinę funkciją. O šiandieninis tarybos priimtas sprendimas yra vadybinis. Jis susijęs su naujų padalinių steigimu ir su tuo, kad Vilniaus miesto muziejų tinklas turi dvi labai aiškias linijas – pasakoti apie miestą ir literatūrą. Mes esame UNESCO literatūros miestas ir jūs puikiai žinote, kad muziejinės vertybės ne tik yra saugomos teisės aktų tvarką, bet tai taip pat yra turtas <...>. Nei vienas politikas ar administracijos žmogus tikrai negali pasakyti, kaip geriausia pasakoti naratyvą, kaip muziejus padaryti modernesnius, atviresnius“, – kalbėjo S.Bieliūnė.

„Man labai gaila, kad ši iškilusi tema supriešino žmonės. Labai norėjosi depolitizuoti šį klausimą. Visas šiame kontekste esančias nuomones gerbiu ir priimu. Linkiu, kad kitame žingsnyje tie žmonės, kurie šiame lauke turi žinių ir įgūdžių, patars ir padės. Tikiuosi, kad tos baimės apie uždarymą ir naikinimą netaptų pagrindu eiti į konfliktus“, – sakė ji.

Viena iš protesto dalyvių uždavė klausimą apie rezidencijas – ar jos iš tiesų bus įrengtos trijų muziejų patalpose?

Pasak S.Bieliūnės, tai taip pat yra klaidinga informacija: „Taip niekada nebuvo komunikuota, visgi rezidencijų klausimas miestui yra svarbus. Tai ateityje bus svarstoma kaip galimybė.“

„Pamėnkalnio gatvėje esantys Venclovų namai yra ženkliai didesni nei pats butas. Mes jį specialiai atlaisvinome tam, kad literatūros bendruomenė galėtų naudotis visu pastatu. Turėkite omeny, kad mes kalbame ne tik apie pačius memorialinius butus, bet apie visą erdvę, kuri yra aplinkui. Šie sprendimai – ateities klausimai“, – tikino vicemerė.

Patricija Adamovič / BNS/protestas prieš lietuvių rašytojų memorialinių erdvių naikinimą.
Patricija Adamovič / BNS/protestas prieš lietuvių rašytojų memorialinių erdvių naikinimą.

VU literatūrologė Saulė Matulevičienė taip pat uždavė klausimą S.Bieliūnei: „Viena yra muziejinė funkcija, tačiau ar butų aplinka kaip paveldas išliks?“

Tiksliai S.Bieliūnė pakomentuoti negalėjo: "Jūs reikalaujate atsakymo, kurio šiai minutei aš negaliu pasakyti. Muziejinė funkcija, pirmiausia, bus įtraukta į nuostatas, o padaliniai turės savo atskiras funkcijas. Šiandien ryto susitikimas aiškiai pasako, kad mes tik pradedame procesą, kuris dar truks devynis mėnesius. Negaliu jums dabar atsakyti, kaip atrodys nuostatai. Kol kas žinome, kad Vilniaus muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė ir „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė bus viso to vadovės. Jos imsis lyderystės ir jų kompetencija tikrai pasitikiu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis