Daugiau profesionalių rekomendacijų
Mano požiūriu, biblioterapija yra veiksmingas psichoterapijos papildymas. Juk žmogus gali mokytis pažinti save net nebūdamas sesijoje ir tai yra didelė nauda jam. Tad dalinuosi savo subjektyviu psichologinių knygų dešimtuku, sudėtu atsitiktine tvarka. Pabaigoje dar pasidalinsiu dviem savo labai mėgstamomis knygomis anglų kalba.
Tekstus atrinkau pagal tai, kiek dažnai juos siūlau savo pacientams. Daugumą jų rekomenduoju beveik visada, o štai „Geros nuotaikos vadovas“ yra topų topas. Visas esu skaitęs, nors teisybės dėlei prisipažinsiu, kad kelias dar turiu pabaigti.
1
„Geros nuotaikos vadovas“
Pirmoji, kurią noriu apžvelgti, yra „Geros nuotaikos vadovas“. Ją 1980 metais parašė psichiatras-psichoterapeutas Davidas Burnsas. Pradžioje ši knyga buvo skirta depresijai gydyti, bet tapo pasauliniu bestseleriu ir šiandien yra įvardijama kaip kognityvinės ir elgesio terapijos savipagalbos knygų klasika. „Geros nuotaikos vadovo“ aktualumas nėra sumažėjęs ir dabartiniais laikais, tad dabar ją verta perskaityti kiekvienam besidominčiam psichologija. Iki šiol knyga padėjo tūkstančiams žmonių, bet įspėju, kad parašytas amerikietiškuoju pasigyrimo stiliumi pirmasis skyrius kai kuriuos skaitytojus gali truputį sunervinti. Drąsiai jį praleiskite ir imkitės antrojo. Skaitydami šią knygą, pacientai daug geriau supranta savo mąstymo ypatumus, atranda argumentus, kodėl susiformavo tam tikri elgesio modeliai. Tiesa, „Geros nuotaikos vadove“ pilna praktinių užduočių, bet net ir jų nedarant, o tik skaitant knygos nauda yra neabejotina. O kas jeigu dar atliktumėte užduotis…
Vertė
Iš anglų kalbos vertė Julija Davidonienė;
Išleido
„Psichologija Tau“.
2
„Ištrūk iš spąstų“
Antroji mano sąraše – Jeffrey’io E.Youngo ir Janet S.Klosko knyga „Ištrūk iš spąstų“. Šie psichoterapeutai parašė labai gilią savipagalbos knygą, kurioje galima atrasti atsakymus, kodėl žmonės jaučiasi blogai. Kodėl gyvenime vis kartojasi tos pačios situacijos tik su kitais žmonėmis. Kodėl nepavyksta sukurti saugių santykių. Labai džiaugiuosi, kad ši knyga yra išleista lietuvių kalba. Ji labai reikalinga ir gali padėti daugeliui, kurie vis neranda atsakymų į klausimą „kas su manimi vyksta?“.
Vertė
Iš anglų kalbos vertė Inga Būdvytytė;
Išleido
„Alma littera“.
3
„Pykčio šokis“
Harrietos Lerner „Pykčio šokis“ yra dar viena klasika tapusi psichologinė knyga. Išleista panašiu metu kaip ir „Geros nuotaikos vadovas“ ji iki šiol aktuali ir paklausi. H.Lerner rašo apie pyktį ir pykčio išraišką. 1985 metais ji buvo sukurta moterims, nes anuomet jos jautėsi prispaustos šeimos pareigų ir mažai reiškė savo emocijas, tarp jų ir pyktį. Bet tai nereiškia, kad „Pykčio šokis“ skirtas tik moterims. Tai knyga visiems, kurie jaučiasi neturintys balso, negalintys supykti ir pastovėti už save.
Pyktis yra tokia pati normali emocija, kaip ir visos kitos.
Lietuviams, kaip ir daugumai šiauriečių, nesiseka reikšti pykčio arba jie jo apskritai nerodo. Neretai pyktis prisikaupia, o tada sprogsta taip, jog šalia esantys atsiima už kelerius metus. Visgi praktikoje matau, jog jaunesnioji karta po truputį tampa labiau atvira ir leidžia sau išreikšti savo jausmus neįsiveldami į konfliktus. Pyktis yra tokia pati normali emocija, kaip ir visos kitos: leidžia pastovėti už save ir kovoti su neteisybe, tad jei neišreiškiame jo (adekvačiai), jaučiamės nepilnaverčiai, o gyvenime kiti gali dažniau mumis pasinaudoti.
Nors parašyta paprastai, knyga tikrai nėra prasta. Joje dėstoma, kaip mokytis, būti atsakingam tik už savo emocijas ir nesikišti į kitų žmonių gyvenimą, nebandyti jų gelbėti, nors ir atrodo, kad to reikia. Knyga apie išsilaisvinimą iš emocinių gniaužtų. Bent kartą gyvenime ją rekomenduočiau perskaityti kiekvienam.
Vertė
Iš anglų kalbos vertė Asta Tobulevičienė;
Išleido
„Alma littera“.
4
„Suaugę alkoholikų vaikai“
Klasikinis Janetos Geringer Woititz psichologinis veikalas „Suaugę alkoholikų vaikai“ yra ypač reikalinga. Kad ir kaip bebūtų gaila, alkoholizmas Lietuvoje yra ir ilgą laiką buvo didelė problema. Todėl natūralu, kad šiandien vaikų, užaugusių su alkoholizmu sergančiais tėvais, apstu.
Pastebėjau, kad nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai būna labai paslaugūs, nori kitiems padėti ir net aukotis nežiūrėdami savo poreikių. Taip atsitinka, nes jie turėjo rūpintis savo sergančiais tėvais. Kita dalis žmonių sugeba labai aiškiai pastebėti, kaip jaučiasi aplinkiniai, nes nuolatos stebėdami savo geriančius tėvus išmoko iš menkiausios užuominos suprasti, apie ką kalbama ir kaip jaučiasi suaugęs. Gal tai ir atrodo gerai, bet kartu žmogui labai sunku išreikšti savo poreikius ir emocijas, nes jis tikisi, jog artimasis supyks.
J.Geringer Woititz ieško argumentų, kurie padeda kovoti su įsitikinimu „esu blogas“. Perskaičius knygą paaiškėja, kad po tokiu savivaizdžio vertinimu slypi kur kas daugiau – žmogus tiesiog augo aplinkoje, kurioje jautėsi nepakankamas. Tad jei jūs arba jūsų partneris patyrėte kažką panašaus „Suaugę alkoholikų vaikai“ gali tapti kelio pradžia savęs priėmimo link.
Vertė
Iš anglų kalbos vertė Lina Černiauskaitė;
Išleido
„Vaga“.
5
„Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus“
Apie ką yra knyga „Kaip atpažinti ir įveikti valgymo sutrikimus“, aišku jau iš pavadinimo. Ją sudarė žurnalistų ir terapeutų kolektyvas – Gintarė Jankauskienė, Justina Mikeliūnaitė, Julius Neverauskas, Neringa Rogalskytė. Valgymo sutrikimai klaidingai yra priskiriami tik moterims, nes ilgą laiką galvoja, kad vyrai neserga nei anoreksija, nei bulimija. Tačiau statistika sako, kad iš sergančiųjų anoreksija 25 proc. yra vyrai. Be to, tyrimų duomenimis, pasaulyje yra apie 70 milijonų žmonių, kenčiančių nuo valgymo sutrikimų ir trečdalis iš jų yra vyrai.
Šioje knygoje aprašomi atvejai ir būdai, kaip padėti sau, tinka visiems nepriklausomai nuo lyties.
Viena iš teorijų, kodėl moterys labiau serga valgymo sutrikimais, yra tai, kad jos patiria daugiau socialinio spaudimo dėl savo išvaizdos. Šioje knygoje aprašomi atvejai ir būdai, kaip padėti sau, tinka visiems nepriklausomai nuo lyties. Man ypač patiko skyrius apie emocinį valgymą, kuriame aprašomi pavyzdžiai ir priežastys, pavyzdžiui, didelis nerimas prieš atsiskaitymus sukelia norą valgyti ir taip pabandyti sumažinti tą jausmą, tuo metu atsiradusį vienišumą žmonės sprendžia traškučiais ir kola.
Beje, vyrai dažnai net nepastebi, kad turi emocinį valgymą, jie tai tiesiog vadina „užkandžiavimu prie alaus“. Vėlgi knyga yra tiems, kurie siekia geriau suprasti valgymo sutrikimus ir juos patiriančius žmones. Mano praktikoje tai nėra dažnas sutrikimas, bet jo atmainos pasirodo šalia depresijos ir nerimo sutrikimų, kai sunku išbūti su savo jausmais.
Išleido
„Baltos lankos“
