Memorialiniame M. Martinaičio kambaryje daugiau kaip tūkstantis poeto šeimos bibliotekai dovanotų knygų – poezija, užsienio ir lietuvių autorių romanai, istorinės knygos, albumai. Čia ir stalas, ant kurio, poetui dirbant, įsitaisydavęs katinas, rašomoji mašinėlė, per dieną nenutildavęs radijo imtuvas ir paties sumeistrautas suolelis. Biblioteka saugos ir kai kuriuos poeto bei jo tėvų daiktus.
„Svarbiausia, kad mums yra knygos, kurias lietė pats poetas, knygos, kurias jam dovanojo kiti žmonės, tai yra tiesiog jo auros palytėti daiktai. Tai yra unikalus dalykas, tikrai ne kiekviena biblioteka gali pasigirti tokiu savo kraštiečio turtu, parkeliavusiu į gimtinę“, – sakė Raseinių M. Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas Jonas Brigys.
„Mes tikimės, kad šiame Marcelijaus Martinačio memorialiniame muziejuje vyks literatūros pamokos, poezijos skaitymai ir kiti užsiėmimai“, – kalbėjo Raseinių M. Martinaičio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Angelė Bertulytė.
Pernai mirusio M. Martinaičio našlė sako, knygos buvusios jų gyvenimas ir jos pagaliau grįžo į tikruosius namus – poetas 1936 metais gimė Paserbenčio kaime, keli kilometrai nuo Raseinių.
Pasak Gražinos Martinaitienės, net ir sunkiausiais šeimai laikais, su vyru jie nenustoję pirkti knygų, išsaugojo ir tas, kurias bibliotekos buvo nutarusios sudeginti. Apie tai, kam dovanos knygas jie kalbėję ne kartą – esą bendrai nutarę, atiduoti ten, kur jos bus skaitomos. Šeima pasiliko tik kitomis kalbomis išleistas knygas.
„Vaikai turi savo bibliotekas, mes ačiū Dievui, visi knygų žmonės esame, ir tada nutarėm, kad knygas reikia atiduoti tam, ką Marcelijus labiausiai mylėjo – labiausiai jis mylėjo savo tėviškę“, – sakė G. Martinaitienė.
Raseiniai poetui yra suteikę miesto garbės piliečio vardą, nuo šiol Marcelijaus Martinaičio vardu pavadinta ir viešoji miesto biblioteka.
