„Norėjau papasakoti istoriją apie vaikų skurdą ir kokią įtaką finansiniai sunkumai gali turėti vaiko gyvenimui. Tačiau nenorėjau, kad istorija būtų liūdna ir slegianti“, – apie itin sėkmingą knygą, išverstą į devyniolika kalbų, pasakoja autorė.
– Kaip nusprendėte tapti rašytoja?
– Pradėjau rašyti dar vaikystėje, bet niekada nemaniau, kad iš tikrųjų rašysiu knygas. Tiesiog rašiau dienoraščius, kūriau istorijas, eilėraščius ir dėjau juos į stalčių. Būdama trisdešimties, pamaniau, kad galbūt mano istorijos galėtų tapti romanais, ir įstojau į Norvegijos vaikų knygų institutą. Dvejus metus studijavau kūrybinį rašymą ir literatūrą. Praėjus metams po studijų išleidau savo pirmąjį romaną.
– Kaip atrodo įprasta jūsų darbo diena?
– Aš visu etatu dirbu vaikų literatūros redaktore didelėje leidykloje Osle, todėl įprastai darbo dienomis redaguoju kitų autorių tekstus. Rašau savaitgaliais, per atostogas ir labai anksti ryte. Man patinka keltis labai anksti ir rašyti apie valandą prieš einant į darbą.
– Kaip gimė idėja parašyti knygą „(Ne)tikros atostogos“?
– Kaip rašytoja, visada ieškau istorijų. Idėjų gali pakišti tai, ką skaitau, mano vaikų pasakojimai, įdomūs žmonės – bet kas. Kalbant konkrečiai apie šią knygą, sėdėjau savo namų darbo kambaryje ir peržiūrinėjau senus popierius. Nuobodūs dalykai, tokie kaip sąskaitos faktūros. Ir tarp visų šių popierių aptikau straipsnį, kurį prieš daugelį metų buvau iškirpusi iš norvegiško laikraščio.
Tai buvo viena iš tų rubrikų, kur vaikai galėjo rašyti psichologui apie įvairias problemas. Teksto pavadinimas buvo „Aš nekenčiu vasaros atostogų“, jį parašė 11 metų mergaitė. Šis trumpas tekstas buvo išpažintis. Mergaitė visiems savo klasėje melavo, kad vyks į nuostabią kelionę, bet iš tikrųjų ji niekur nevyko, nes jos mama buvo neturtinga ir sirgo. Taigi ši mergaitė turėjo slėptis savo bute, apsimesdama, kad yra išvykusi. Ji rašė, kad nekenčia vasaros atostogų, nes visi kiti išvažiuoja atostogauti, o ji niekada niekur nebuvo išvykusi.
Negalėjau prisiminti, kodėl iškirpau šį tekstą iš laikraščio ir saugojau tiek metų, bet perskaičiusi jį dar kartą pagalvojau: tai yra istorija. Įsivaizdavau šį vaiką, besislepiantį bute, norintį būti kaip visi kiti, norintį turėti tai, ką turi visi kiti, ir jaučiantį gėdą dėl savo padėties. Ir pagalvojau, galbūt šiais laikais vaikams dar blogiau, nes sunku slėptis. Knygoje taip pat rašiau apie klasės pokalbių grupę, kurioje visi klasės mokiniai įkelia nuotraukas iš savo atostogų. Tai dar labiau pablogina jauseną tų, kurie lieka nuošalyje.
Tai ir buvo pradinis taškas rašant šią knygą.
– Apie ką yra ši knyga?
– Knyga pasakoja apie Iną, vienuolikmetę mergaitę, gyvenančią su mama. Artėjant vasaros atostogoms, kai visi jos klasės draugai planuoja puikias vasaros pramogas, Ina žino, kad niekur nevyks, nes jos mama negali to sau leisti. Paskutinę mokslo metų dieną ji pameluoja savo bendraklasiams, kad vyks į nuostabią kelionę. Prasidėjus vasaros atostogoms, Ina slepiasi bute, apsimesdama, kad yra savo nuostabioje kelionėje. Ji netgi įkelia internete rastų nuotraukų iš kurortų ir paplūdimių į klasės pokalbių kambarį, kad visiems parodytų, jog puikiai leidžia laiką.
Tačiau jos naujasis kaimynas Vilmeris sužino, kad ji meluoja. Jis pasako Inai, kad leidžia dienas apleistame prižiūrėtojo bute, ir pasiūlo drauge paversti šią vietą savo vasaros kurortu. Iš pradžių Inai tai atrodo kvaila idėja, bet galų gale ji supranta, jog tai yra geriau nei visą vasarą likti bute. Ina ir Vilmeris susikuria savo rojų, užsimezga draugystė. Tačiau Ina yra tiek daug primelavusi, kad galiausiai jos melai išaiškėja.
– Kokią žinią šia knyga norite perduoti skaitytojams?
– Norėjau papasakoti istoriją apie vaikų skurdą ir kokią įtaką finansiniai sunkumai gali turėti vaiko gyvenimui. Tačiau nenorėjau, kad istorija būtų liūdna ir slegianti. Taip pat norėjau parašyti istoriją apie kūrybiškumą, draugystę ir gebėjimą išnaudoti savo situaciją. Šia knyga noriu pasakyti, kad vaikas niekada neturėtų teisintis ar gėdytis savo šeimos finansinės padėties ir visada turėtų ginti save ir savo draugus.
– Ko norėtumėte palinkėti vaikams, kurie gyvena kaip pagrindinė knygos veikėja Ina?
– Linkiu, kad vaikai niekada nesigėdytų savo šeimos finansinės padėties ir žinotų, jog išspręsti ar pagerinti situaciją nėra vaiko atsakomybė.
– Ši knyga pelnė reikšmingų literatūros apdovanojimų. Ką jums tai reiškia?
– Būti nominuotam ir laimėti apdovanojimus yra didelis pripažinimas autoriui. Tai reiškia, kad skaitytojai vertina tavo istoriją ir darbą, tai atkreipia dėmesį ir gali atverti tam tikras duris. Mano atveju Vokietijos jaunimo literatūros premija „Deutsche Jugendliteraturpreis 2021“ lėmė, kad knyga buvo išversta į devyniolika kalbų, o tai reiškia, kad vaikai įvairiose šalyse gali skaityti mano istoriją ir galbūt būti paveikti.
– Kaip atrodytų jūsų svajonių atostogos?
– Mano svajonių atostogos – leisti laiką ramioje vietoje su mylimais žmonėmis, skaityti knygas ir gaminti skanų maistą. Tai gali būti bet kur, nebūtinai toli.
