Maskaradas ir spūstys
Trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį Frankfurto knygų mugės salėse daugiausia buvo matyti skubančių leidybos srities profesionalų, einančių į eilinį susitikimą dėl autorių teisių pirkimo, pokalbį su rašytojais, o diskusijos didele dalimi lietė būtent knygų leidybos reikalus, tačiau šeštadienį mugės nuotaika keičiasi. Jau penktadienį vakare buvo matyti iš mugės su lagaminais į stotį važiuojantys leidėjai, kuriems mugė baigėsi – dabar prasideda renginiai, į kuriuos gali patekti visa publika, o leidybos reikalai baigti.
Tad šeštadienį mugėje – milžiniškos eilės, apsaugininkai reguliuoja srautus, kaip patekti į sales, prie aikštėje tarp mugės pastatų įsikūrusių furgonų su maistu ir gėrimais laukti eilėse tenka po keliasdešimt minučių. Atėjus į kai kurias sales netgi norisi iš karto eiti lauk, nes pasijunti esąs didžiulėje spūstyje, kurioje vos judi į priekį.
Prieš tai mugėje patekti į norimą renginį nebuvo didelių problemų, o šeštadienį prie vienos populiariausių mugės scenų – „Paviljono“, nusitiesia eilės norinčiųjų patekti į vidų. Tarkime, prie susitikimo su S.Murata eilė nusidriekė jau likus apie pusvalandžiui iki renginio pradžios, o autografų eilėje laukė apie 150 žmonių.
Šeštadienį mugėje renginiai – pačiomis įvairiausiomis temomis. Nuo pagarbos Virginiai Woolf ar Italo Calvino atidavimo, dirbtinio intelekto, karo Ukrainoje iki futbolo. Beje, mugėje šiemet neįprastai daug renginių, susijusių su futbolu – mat Vokietijoje kitais metais vyks Europos futbolo čempionatas. Penktadienį mugėje viešėjo ir UEFA prezidentas, o šeštadienį apie savo šalių perspektyvas, komandas kalbėjo britų ir ispanų žurnalistai, šios sporto šakos specialistai.
Žinoma, kaip be persirengėlių – Frankfurto knygų mugės nepamainomos dalies. Fotosesijose jaunimas fotografuojasi persirengę knygų, filmų, komiksų personažais. Šeštadienį netgi atrodė, kad tai ne knygų mugė, o piknikas – nemažai žmonių tiesiog gurkšnoja alų lauke, klausosi lauko scenoje vykstančių muzikos pasirodymų.
Kokios naujausios tendencijos?
Kaip jau rašė 15min, šiais metais mugė sulaukė prieštaringų vertinimų. Po to, kai organizatoriai nusprendė neapdovanoti palestiniečių kilmės autorės, nemažai arabų pasaulio leidėjų pasklebė nedalyvausiantys mugėje. Apie 1000 rašytojų pasirašė laišką, smerkiantį tokį mugės organizatorių poelgį, aistras kaitino ir Slovėnų rašytojo Slavojaus Žižeko pasisakymai.
Mugėje šiemet nedalyvauja ir Iranas, kuris paskelbė pasitraukiantis iš mugės po to, kai taikos premija buvo skirta rašytojui Salmanui Rushdie. Tiesa, tai nieko labai nenustebino – ir praėjusiais metais ši šalis dalyvavimą mugėje atšaukė, tiesa, tada aiškinusi tuo, kad neužtikrinamas šios šalies dalyvių saugumas.
Nemažai šios mugės senbuvių sako pastebintys, kad šiemet čia susirinko mažiau žmonių, nemažai stendų – tušti. Keli kalbinti užsienio leidėjai sakė, kad iš dalies tai paaiškina pandemija – jos metu išmokta bendrauti kitais būdais, verslo santykiai irgi nemaža dalimi persikėlė į virtualią erdvę. Tiesa, akivaizdu, kad tai galioja ne visoms šalims. Kiekvienais metais matyti vis didėjančios Kinijos pastangos demonstruoti savo galybę, jos stendas plečiasi ir tampa vis įspūdingesnis – su žaidimų erdvėm, įvairiais knygų pristatymo būdais, didžiuliais ekranais.
Frankfurto knygų mugės vadovas Juergenas Boosas demonstruoja optimizmą. Jis teigė, kad šiais metais mugėje apsilankė 20 proc. daugiau lankytojų nei praėjusiais metais, dalyvauja apie 105 000 žmonių iš 130 šalių, užpildyta beveik 80 proc. erdvių, kurios buvo užimtos 2019 metais, o bilietų į mugę (pirmosios mugės dienos skirtos leidybos srities profesionalams, o nuo penktadienio čia gali patekti ir visi kiti knygomis besidomintys žmonės) išaugo 10 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Kalbant apie mugėje pastebimas leidybos tendencijas, „Publishers Weekly“ paskelbė, kad populiarėja knygos apie okultizmą (taip pat ir žaidimai, taro kortos), knygos, kuriose siūlomi būdai, kaip atsigauti po traumuojančių patirčių, savipagalbos knygos vadinamajai „new adults“ kategorijai (18–35 metų žmonės, kurie dabar yra smarkiai knygų leidybos akiratyje), žinoma, ir toliau labai populiarios knygos, kurios populiarios „TikTok“.
„Galbūt iš tėčio būčiau išsivirusi sriubą“
S.Murata – viena pagrindinių šeštadienio mugės svečių. Lietuvoje anksčiau viešėjusi autorė bendrauja ramiai, su šypsena veide, tačiau pasakoja dalykus, kurie daugeliui gali pasirodyti šokiruojantys. Tarkime, apie kanibalizmą.
Kanibalizmo tema – dažna jos knygose, ir autorė sako, kad tuo domisi nuo pat vaikystės. „Nežinojau tuomet, ar žmonių mėsa mums nedarytų žalos, tačiau maniau, kad valgyti žmonių mėsą nebūtų labai blogai“, – pasakojo rašytoja. Ji sako iki šiol nesuprantanti, kodėl žmonėms ši tema tokia siaubinga ir bando į tą klausimą savo knygose. „Galbūt aš esu vaikiška, galbūt naiviai užduodu klausimus, tačiau bandau tai padaryti“, – sako ji.
„Aš jaučiuosi, kad gyvenu, tačiau taip pat jaučiuosi tarsi akmuo ant žemės, tam tikra prasme materija. Mes bendraujame su kitais žmonėmis, suprantame juos, tačiau kai jie miršta, jie virsta materija, daiktais. Nuo vaikystės galvojau, kad mes esame materija ir galiausiai virstame negyvenančia materija. Puoselėjau mintį, kaip tai galima būtų panaudoti. Jei būčiau auklėjama kitaip, galbūt būčiau pasigaminusi sriubą iš savo mirusio tėčio“, – ramiu balsu pasakojo rašytoja, kurios knygose apstu grotesko, fantasmagorijos, humoro.
Ji sako mėgstanti valgyti mėsą, nors pastaruoju metu jaučia, kad visuomenėje yra spaudimas, jog mėsos būtų valgoma mažiau, o ir ji pati mano, kad žmonės gali išnaikinti kitas gyvas būtybes, tad stengiasi mėsos valgyti mažiau: „Aš manau, kad gyvenimas kaip toks yra nuodėmė, todėl negaliu sumažinti mėsos valgymo iki nulio, tačiau galima daryti kuo mažiau žalos.“
Rašymas išgydė
Autorė mielai rašo ne tik apie kanibalizmą – incestas ir kiti tabu jos kūryboje dažni, tad renginio moderatorė klausė, kaip japonų skaitytojai vertina jos kūrybą, ar nesijaučia šokiruoti. Autorė sakė, kad jis kuria paralelinius pasaulius ir dažnai skaitytojai sako, kad pradėję skaityti jos knygas jaučiasi nustebę, suglumę, tačiau vėliau supranta, ką ji norėjo pasakyti, priima tai natūraliai.
S.Murata sako, kad pradėdama rašyti ji negalvoja, kokią temą vystys, kokia nuotaika vyraus naujoje knygoje – ji pirmiausia sukuria mintyse būsimąjį personažą. „Aš nežinau, ar jam nutiks siaubingi dalykai, ar jį gaubs ramybė, tad ir specialiai nesistengiu laužyti tabu, – psasakojo rašytoja, kuri dabar rašo naują, didelės apimties romaną. – Iš pradžių jis buvo šiltos nuotaikos, tačiau galų gale visgi tampa brutalus“.
Lietuvių kalba irgi yra pasirodę dvi jos knygos – apsakymų rinkinys „Gyvybės ceremonija“ bei „Kombinio moteris“. Būtent ši knyga atvėrė jai duris į pasaulinį pripažinimą. Rašytoja pasakojo, kad iš dalies knygą įkvėpė jos asmeninės patirtys – ji pati dirbo „kombiniuose“ (Japonijoje taip vadinamos maisto ir būtiniausių prekių parduotuvės). Šioje knygoje keliamas ir vienas esminių jos kūrinių klausimų – kas yra normalumas? S.Murata pasakojo, kad vaikystėje buvo labai kukli, introvertiška. „Aš panirdavau į vidinį pasaulį, daug verkdavau. Ir aš norėjau būti normali, aš dievinau normalumą“, – prisiminė S.Murata. Vėliau, jau pradėjusi rašyti knygas, ji sako supratusi, koks tai keistas žodis. „Dabar nebežinau, ar man egzistuoja šis žodis. Šio žodžio reikšmė išnyksta“, – sakė ji.
S.Murata sako, kad būtent rašymas išlaisvino, išgydė ją ir padėjo surasti save. „Vaikystėje aš elgdavausi taip, kad aplinkiniai mėgtų mane. Ir žodžius vartojau tokius, kokius kiti norėjo, kad vartočiau. Tačiau kai rašau, aš rašau tai, ką noriu. Tie žodžiai gali žeisti, tačiau tai mano žodžiai“, – sakė ji.
