– Išleidote knygą „Sukurk kroodilą. Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“. Jau pats pavadinimas nestandartiškas ir nurodo į kūrybiškumą. Kodėl sumanėte išleisti knygą apie kūrybiškumą?
– Daugiau kaip 30 metų rinkau įvairius pratimus ir užduotis kūrybiškumui ugdyti. Pastebėjau, kad internete ir knygose galima rasti labai mažai kūrybiškumo ugdymo pratimų, tad reikėjo pasukti galvą. Sukaupęs pakankamai medžiagos, pagalvojau, kad ją galima būtų išleisti knygos pavidalu. Dalis medžiagos pateko į „Šviesos“ išleistą knygą „Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas“, o likusioji – į „Tyto albos “„Sukurk kroodilą“.
– Ką reiškia knygos pavadinimas? Iš pirmo žvilgsnio imi galvoti, kad buvo praleista raidė...
– Kodėl toks pavadinimas? Pavadinimo variantų buvo daug ir vienu momentu kažkaip visai netyčia atsirado tas kroodilas. Tai naujadaras padarytas paprasčiausiai panaikinus vieną raidę. Yra toks pratimas, kuriame reikia sugalvoti naujus žodžius iš jau esamų. J.K. Rowling prirašė kelis lapus tokių žodžių, kol sugalvojo žaidimo „kvidich“ pavadinimą Hario Poterio knygoms. O savo knygos pavadinimu norėjau perteikti raginimą skaitytojui pačiam ką nors kurti, daryti, atlikti knygoje pateiktus pratimus, kad tokiu būdu stiprintų savąsias kūrybines galias.
– Kūrybiškumo, rodos, tikrai nestokojate – o kas, anot Jūsų, apskritai tai yra?
– Kūrybiškumas – tai gebėjimas kurti kažką nauja. Šis gebėjimas, galima sakyti, yra žmogaus (o plačiąja prasme ir gyvūnų bei dirbtinio intelekto) kūrybinis potencialas. Jo realizavimui, tai yra kūrybai, vien kūrybiškumo nepakanka. Dar būtina išsikelti didelį kūrybinį tikslą, turėti atkaklumo, darbštumo, valios, pasitikėjimo savimi ir kitų asmens savybių. O svarbiausia – skirti pakankamai laiko pačiai kūrybai.
– Kuo kūrybiškumas gali pasitarnauti ugdant gebėjimą kalbėti viešai? Ar Jūsų knyga gali padėti šiam gebėjimui lavinti, bent jau kai kurios jos užduotys?
– Viešojo kalbėjimo metu neišvengiamai yra momentų, kai reikia improvizuoti, žaibiškai spręsti susidariusias problemas, gyvai reaguoti į klausytojų reakciją ir pan. Visa tai reikalauja nemažo kūrybiškumo. Pratimai, skirti istorijų kūrimui, manau, labiausiai gali pasitarnauti tokiems gebėjimams lavinti. Nors ir kiti pratimai, be abejo, gali būti naudingi.
Viešojo kalbėjimo metu neišvengiamai yra momentų, kai reikia improvizuoti, žaibiškai spręsti susidariusias problemas, gyvai reaguoti į klausytojų reakciją ir pan. Visa tai reikalauja nemažo kūrybiškumo. Pratimai, skirti istorijų kū
– Kam skirta Jūsų knyga ir kokį siekį sau kėlėte ją rašydamas?
– Jei knyga „Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas“ labiau skirta tėvams, auginantiems mažus vaikus ir pradinių klasių mokytojoms, tai „Sukurk kroodilą“ rašiau bet kokio amžiaus žmonėms, siekiantiems ugdytis savąjį kūrybiškumą savarankiškai. Kūrybiškumo ugdymusi užsiimti galima ir išėjus į užtarnautą poilsį! Tokios pratybos padės išvengti daugelio senatvinių proto negalavimų. Tiesa, knygose esančias užduotis galima duoti ir kitiems, pavyzdžiui, mokiniams, draugams, kolegoms, grupių formavimo seminarų dalyviams.
– Daug kalbama apie įvairių darbo sferų robotizavimą. Kiek svarbus šiame kontekste kūrybiškumas šiandien ir ateityje?
– Iš tiesų, tai, kad robotai užima žmonių darbo vietas, nebėra fantastika. Ir šioje konkurencinėje kovoje mūsų kūrybiškumas gali būti esminiu pranašumu, nes kitais parametrais robotai yra kur kas tobulesni. Žinoma, robotai dar daug ko negali, ką pajėgia žmogus, tačiau jie tobulėja nepaprastu greičiu. Tad, jei norime, kad mūsų vaikams ar vaikaičiams nekiltų rimtų problemų, turime jau nuo mažens ugdyti jų kūrybiškumą, o tiksliau – neleisti, kad jų kūrybinis potencialas sunyktų. Išlaikyti jį galima tik nuolatos palaikant „formą“. Kūrybiškumo reikia ne vien darbe, mene, moksle, išradyboje, bet ir kasdieniame gyvenime. Asmeniniai ir socialiniai iššūkiai gali būti įveikiami žymiai lengviau, jei būsime kūrybiški.
Interviu parengė „Profesionalus kalbų rašymas“.
