Rašytojas Herkus Kunčius: „Litbelas“ – valstybė, bandyta kurti su iliuzija į LDK praeitį“

Herkaus Kunčiaus atsiradimas literatūroje

Knygos autorius H.Kunčius teigė, kad literatūroje atsirado gana netikėtai, tačiau rašo jau virš trisdešimt metų. Pasak jo, viskas prasidėjo jam dirbant meno istoriku, kritiku žurnale „Krantai“, kai kilo pirmosios idėjos pradėti rašyti įvairaus tipo esė.

Vis dėlto, tai nebuvo pagrindinė priežastis, atvedusi iki knygų rašymo: „Kitas dalykas, kuris mane labai stipriai paveikė, tai, kai 1990 m. atsidūriau Lenkijoje, Vroclave, kur vyko trisdešimtas šiuolaikinės lenkų dramos festivalis, o mane nusiuntė kaip meno kritiką, nes Kultūros ministerija nemokėdama gerai lenkų kalbos išvertė, kad tai yra trisdešimtas dailės festivalis, o atsidūriau dramos festivaly. Tada teko galimybė pamatyti tuos man stabus, kuriuos aš kažkada „Draugystės“ knygyne pirkdamas skaitydavau. Po to atsisėdęs viešbutyje pradėjau rašyti tokią knygą, kuri kaip ir nebuvo išleista.“

Į istorinę literatūrą H.Kunčius pakrypo pasirinkęs jam artimus ir suprantamus laikotarpius, kuriuos mena liudininkai ir artimieji: „Prieš dvidešimt metų parašiau tokią knygą „Nepasigailėti Dušanskio“, kuri irgi lietė Lietuvos praeities dalykus, būtent 1940 m. okupacijos laikotarpį. Tada įsivažiavau į tą temą, man ji yra artima, nes gilintis į XVII-XVIII a. nelabai turiu noro ir kantrybės. Tai, kas nutiko sąlyginai neseniai, prieš šimtą metų, man yra labiau suprantama, nes yra liudininkai, tėvai, kažkokie prisiminimai iš senelių. Man tai natūraliai susiklostė.“

Kodėl „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“?

Knygos autorius pasakojo, kad ši tema jį labiausiai domino dėl savo istorinio sudėtingumo ir tuo metu Lietuvoje vyravusios sumaišties. „1918 m. gruodis – 1918 liepos pabaiga, kai komunistų bolševikų Lietuvoje ir dalyje Baltarusijos bandytas kurti „Litbelas“. Pirmasis man svarbus dalykas – 1918 m. vasario 16-ąją dieną paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Atrodo, kad viskas tvarkoje, bet nieko panašaus, nieko tvarkoje nevyko. Valdžia niekam nepriklausė, nes Vilniuje 1918 gruodžio mėn. veikė ir vokiečių okupacinė kariuomenė, šalia to darbininkų taryba, senoji Vilniaus taryba ir dar kiti dalykai. Žodžiu, didžiulė sumaištis. Man pačiam buvo labai įdomu susigaudyti šiame chaose, dieną iš dienos dėliojant mozaiką, kaip visa tai vyko lygiagrečiai, galvojant, kad dar veikė ir Lietuvos Taryba, kuri 1919 m. sausio 3-4 dieną patraukė į Kauną.“

Knygos pristatymo moderatorius Alvydas Šlepikas šalia sėdintį istoriką Alvydą Nikžentaitį pristatė kaip autoriui suteikusį knygas arba nuorodas į jas ar kitus dokumentus. Istorikas pasakojo, kad būtent „Litbelo“ tema yra dėkinga, kadangi net istorikai turi neįmintų mįslių. Pirmoji – kodėl „Litbelas“?

H.Kunčius pateikė teoriją, kad, jo manymu, tai galėjo būti susiję su tam tikra valstybių konkurencija: „Litbelas“ – Lietuvos-Baltarusijos dukterinė valstybė, man atrodo, buvo vis tiek bandyta kurti su tam tikra iliuzija į LDK praeitį.“

„Litbelas“ – Lietuvos-Baltarusijos dukterinė valstybė, man atrodo, buvo vis tiek bandyta kurti su tam tikra iliuzija į LDK praeitį.

Ji teoriškai turėjo užimti didelę teritoriją su šešiais milijonais gyventojų ir, manau, tai buvo rusų bolševikų projektas, kaip atsvara atsikuriančiai Lenkijos valstybei.“

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Herkaus Kunčiaus romano „Litbelas“ pristatymas

A.Nikžentaitis teigė, kad knygoje galima įžvelgti šešėlį: „Herkus šiuo romanu kažkuria prasme meta šešėlį ant tokių iškilių žmonių kaip Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, kadangi šie žmonės irgi dalyvavo būtent šito vaiduoklio kūrime.“

Jam autoriaus paklausus apie dar vieną neįmintą mįslę, kodėl veikloje dalyvavo ir J.Basanavičius, šis sugrįžo prie ne kartą pristatymo metu minėtos žiemos, reiškusios nebūtinai badą, bet nemažą nepriteklių: „Iš žmogiškos pusės manau, kad, kai yra šalta, badas ir reikia iš kažko gyventi, jie ir atsidūrė švietimo komisariate, meno valdyboj, kurioje dirbo ir J.Basanavičius, ir Balys Sruoga, ir M.Biržiška bei kitos asmenybės, kurios vėliau pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą, Kauną. Mano atsakymas negali būti juoda ar balta, aš jo nežinau.“

Haliucinogeniniai grybai ir dabartinė Lietuva

Knygos pristatymo moderatorius A.Šlepikas pasakojo, kad romane rašoma ne tik apie „Litbelo“ laikus: „Įdomu, kad romane veiksmas vyksta ne vien tik „Litbelo“ laiku, bet minimas ir Vincas Mickevičius-Kapsukas, įnikęs į grybus. Tie grybai jam pakeitė tikrovę ir jis atsidūrė jau toje, beveik mums pažįstamoje, sovietinėje Lietuvoje.“

Jam autoriaus paprašius plačiau papasakoti apie tai, kokią įtaką „Litbelas“ turėjo Lietuvos vėlesnei istorijai, H.Kunčius atsakė: „Grybus aš panaudojau sąmoningai, nes man reikėjo šiek tiek pakeliauti laike ir haliucinogeniniai grybai tai padeda padaryti bent jau knygoj.

Grybus aš panaudojau sąmoningai, nes man reikėjo šiek tiek pakeliauti laike ir haliucinogeniniai grybai tai padeda padaryti bent jau knygoj.

Yra metafora, kad grybus atvežė Levas Kamenevas su kitu svarbiu veikėju. Jie kartu čia, Vilniuje, 1918 m. gruodžio 23-24 d. darė mitingus. Pati komunizmo idėja man metaforiškai yra kaip tokia haliucinacija, nesveiko mąstymo padarinys. Jie atsivežė tuos džiovintus grybus ir kramsnojo. Kadangi turėjo staigiai išvykti, paliko tuos grybus. Tame pačiame viešbutyje jau sausio 12-13 d. atsikėlė Kapsuko bolševikinė vyriausybė, viename iš kambarių jis juos rado ir, žinoma, esant badui, ir jis pradėjo vartoti. Dėl to jam kilo haliucinacijos ir keliavo laiku: atsidūrė ir septintame dešimtmetyje, ir „Kronikos“ kino teatre.“

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Herkaus Kunčiaus romano „Litbelas“ pristatymas

Istorikas A.Nikžentaitis teigia, kad Kapsukas kino teatre „Kronika“ tikrai nesilankė, bet istorikai neturi duomenų, ar jis kažką vartojo. Tiesa, tuo laiku svaiginimosi atvejai buvo gana dažni: „Tokie dalykai nebuvo labai draudžiami. Tikrai gerai žinoma, kad komunizmas buvo susijęs su krauju ir tų, kurie dirbo represinėse vietose, viena dažniausia mirties pasekmių buvo gal ne narkotikai, bet alkoholis tai tikrai.“ Po to jis pridūrė, kad romanas gali ir pakeisti skaitytojų požiūrį: „Jei rimtai, Herkaus romane kuriamas labai nemalonus bolševikų vaizdas, kad perskaičius tikrai nereikia grybų, jog nustotum mylėti, jei kada nors mylėjai tą komunistinę idėją.“