Detektyvinio romano „Paskutinis lapis“ veiksmas vyksta Laplandijoje, kur elnių augintojai randa nužudytą atsiskyrėlį Matisą.
Šis kraštas romano veiksmui pasirinktas neatsitiktinai. Prancūzijos rašytojas nuo 1994 metų gyvena Stokholme – jis yra dienraščio „Le Monde“ korespondentas Šiaurės ir Baltijos šalims. Literatūriniai keliai į Laplandiją jį nuvedė dėka darbo.
„Atvykau čia kaip žurnalistas, nes rengiau reportažą apie elnių augintojų ir vietos valstiečių konfliktą“, – pasakojo autorius.
Konfliktas virto teisminiu procesu, ginčo priežastis – teisės į žemę. "Ši byla buvo ypatinga, nes supriešino švedus su suomiais. Ji buvo apipinta ir diskriminacija. Byla gali pasirodyti banali, tačiau klausimai buvo keliami rimti", – sakė O.Truc'as.
Apie šį konfliktą rašytojas ir rengė reportažą. Taip literatūrinė Laplandija buvo atrasta.
Prancūzijoje, pasak autoriaus, vyrauja stereotipinės nuomonės apie samius ir jų kultūrą – jie siejami su šiaurės pašvaiste ir panašiais dalykai. Patekimas į jų kultūrą ir susipažinimas su jų istorija turėjo didelę įtaką rašytojui.
„Esu žurnalistas, ne istorikas, tad man teko atlikti didelį tyrimą“, – sakė autorius.
Dar vienas knygoje pateikiamas įdomus akcentas – būgnas. Tai samių kultūros ženklas. Pasak O.Truc'o, tokių unikalių būgnų, koks yra minimas romane, pasaulyje yra likę vos apie 70. Jie visi skirtingi, o knygoje nupieštas būgnas – sukurtas pačio autoriaus.
„Aš jį nupiešiau pats. Nagrinėjau samų simbolius, piešinius. Aiškinausi, kokiais raštais išraižomi būgnai. Šiame savo sukurtame būgne panaudojau tikrus samių naudojamus simbolius. Tačiau pridėjau ir savo sugalvotų“, – kalbėjo O.Truc'as.
Pasak jo, samiai reikalauja, kad šie būgnai, kurie išsibarstę po visą pasaulį, būtų grąžinti jiems. Dalis šių kultūros atspindžių yra nugulę į privačių kolekcionierių fondus.
Knygoje yra ir prancūziškų akcentų. Vienas jų – geologas. Šis personažas simbolizuoja blogąją žmogaus pusę. O.Truc'as dėl šio personažo sulaukė skaitytojų klausimo – kodėl niekšu romane paverstas būtent prancūzas, autoriaus tautietis?
„Niekšu galėjau paversti amerikietį, bet pasirinkau prancūzą. Tiesiog Prancūzijos energetikos sektoriaus kompanijos yra labai didelės ir jos dirba daugelyje šalių. Man tai buvo naudinga panaudoti romane, nes atitiko realybę“, – sakė rašytojas ir prisipažino, kad šio klausimo yra sulaukęs ir Prancūzijoje, kur romanas išleistas prieš ketverius metus.
Įdomu yra tai, kad rašydamas knygą „Paskutinis lapis“ O.Truc'as konsultavosi su vienu geologu, kuris jam suteikė daug naudingos informacijos, kuri panaudota romane.
„Man šis žmogus labai padėjo, o aš į romane paverčiau niekšu“, – skaitytojus prajuokino autorius.
