Pasak T.Vaisetos, technikos ir mokslo pažanga – svarbūs dalykai, bet nereikia pamiršti ir meno kaip visuomenės ugdymo priemonės.
„Taip nutiko, kad menas dabar yra nustumtas į šoną. Pavyzdžiui, poezija Lietuvoje yra dekoracija. Pats menas suvokiamas kaip dekoracija. Bet man atrodo, kad meno esmė yra išsaugoti žmogiškumą. Jis praturtina mus“, – renginyje pasakojo romano autorius ir pridūrė, kad jo knygoje neatsitiktinai įterpta dailės, muzikos, literatūros epizodų.
„Šios knygos atveju menas žmonėms padeda susikalbėti“, – kalbėjo T.Vaiseta.
Antroje savo knygoje „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ autorius dėsto psichologinį pasakojimą, kuriame mezgasi jauno vyro ir moters santykiai, perpinti karo nuojautos, nuodėmės ir atgailos troškimu. Romane šių dienų gyvenimas pinasi su XX amžiaus dailės istorijos siužetais. Plačiau apie romaną „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ galite skaityti šioje apžvalgoje.
Beje, romanas pateko tarp 15 geriausių praėjusiais metais išleistų lietuvių autorių kūrinių, kuriuos atrinko 15min metų knygos rinkimų ekspertų komisija.
Antra idėja, virtusi knyga
Kaip susitikime pasakojo T.Vaiseta, prieš rašydamas romaną jis turėjo dvi knygos idėjas – jos viena su kita konkuravo.
„Pusę metų svarsčiau, kurią idėją įgyvendinti. Buvau pradėjęs rašyti kitą knygą, bet parašęs gal penkis puslapius supratau, kad neįveiksiu savo sumanymo. Ėmiausi kitos idėjos“, – romano „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ gimimo istoriją dėstė rašytojas.
Pasak jo, jam norėjosi sukurti priešingybę Vladimiro Nabokovo knygai „Lolita“, kurioje pasakojama apie suaugusio profesoriaus ir paauglės santykius. T.Vaiseta knygoje pasakoja apie jauno doktorantūros studento ir už jį gerokai vyresnės moters santykius.
„Kodėl tai svarbu? Mane erzina visoje viešoje erdvėje pateikiamas stereotipiškas mąstymas apie žmonių amžiaus skirtumus. Visada tai vaizduojama stereotipiškai. Norėjosi pabandyti įveikti šį stereotipą. Tai buvo pirminis sumanymas“, – sakė rašytojas.
Knygos pavadinimas išduoda, kad romanas susijęs su mitologiniu Orfėjo pasakojimu. Orfėjo mito interpretacijų sutinkama tiek poezijoje, tiek ir prozoje. T.Vaiseta sako, kad atsitiktinai sumanė ir pats interpretuoti šį graikų mitologinį pasakojimą.
„Skaitytojams sunku suprasti Orfėjo mitą. Jiems norisi aiškumo, jei aš remiuosi archajiniu pasakojimu, tai jis turėtų būti labai aiškus. Bet jo sudėtingumas ir priverčia iš naujo skaityti kūrinį ir skaitytoją mąstyti“, – kalbėjo autorius.
Pasak T.Vaisetos, technikos ir mokslo pažanga – svarbūs dalykai, bet nereikia pamiršti ir meno kaip visuomenės ugdymo priemonės.
Rašymas kaip kalbėjimas
Pasak T.Vaisetos, mūsų literatūroje trūksta kūrinių apie visuomenę, kurioje gyvename dabar. „Rašymą aš suvokiu kaip kalbėjimą su visuomene“, – sakė rašytojas ir palinkėjo, kad skaitytojus pasiektų kuo daugiau knygų apie dabartį.
„Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ yra antroji autoriaus knyga. Pirma – apsakymų rinkinys „Paukščių miegas“ – išleista 2014 metais. Paklaustas, ko išmoko rašydamas ne apsakymus, o gerokai didesnės apimties romaną, T.Vaiseta pirmiausia išskyrė discipliną.
„Romanas verčia imtis disciplinos, labiau nei, pavyzdžiui, disertacijos rašymas. Romane turi „sukaišioti“ visus galus – jei kokį nors motyvą paminėjai, turi jį „išvynioti“ ir paaiškinti, kodėl tai pasakei, kodėl tai sugalvojai“, – patirtimi dalijosi rašytojas.
Antras dalykas, anot jo, yra rašymo saugumas. „Rašydamas apsakymus jautiesi saugesnis – turimą idėją turi realizuoti per penkis ar šešis puslapius. Atsakomybė pasirinkti romanui idėją, dėl kurios ateityje nesigailėsi, yra milžiniška“, – sakė knygos autorius ir pripažino, kad suprasti, ar pasirinkta tinkama tema, galima tik pradėjus rašyti knygą.
Romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ pretenduoja tapti Metų knyga.
Šiuo metu T.Vaiseta taip pat renkasi tarp dviejų būsimos knygos idėjų. Jis atskleidė, kad dar nėra apsisprendęs, ar sukti link istorinės prozos, ar imtis alegorinio pasakojimo apie dabartinę Lietuvą.
Balsavimas – iki vasario 18 dienos
Metų knygos suaugusiųjų kategorijoje iš viso nominuotos penkios knygos: Daivos Čepauskaitės pjesės „Aš tave užmiršau“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“), Mindaugo Kvietkausko esė „Uosto fuga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Undinės Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir šį kartą Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas T.Vaisetos romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Daugiau apie visus Metų knygos rinkimams nominuotus kūrinius ir kūrinių kategorijas skaitykite paspaudę čia. Skaitytojai raginami savo balsus atiduoti iki vasario 18 dienos, tai padaryti galima čia.
Metų knygos autoriai tradiciškai bus pagerbti Vilniaus knygų mugės metu, kuri šiais metais vyks vasario 22–25 dienomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Romaną pristatęs rašytojas Tomas Vaiseta: „Norėjau užfiksuoti žmones, išgyvenančius karo nuojautą“
