Pokalbyje su Mindaugu Nastaravičiumi ir Tomu Vaiseta poetas dalijosi mintimis apie poeziją, kūrybą, patirtis ir kalbą.
Praėjusiais metais išleistas 31 eilėraščio rinkinys pateko į kūrybingiausių 2023 m. knygų dvyliktuką, o poetas už šią knygą buvo apdovanotas Rašytojų sąjungos premija.
-
Rašytoja D.Staponkutė sujungė Lietuvą ir Kiprą: paralelinių istorijų romano centre – dvi renesansinės moterys
-
Mokėjo visas Europos kalbas, dievino šunis ir greitį: Įspūdingoji Marija Gimbutienė
-
K.Sabaliauskaitė: šiuolaikiniai moksleiviai yra per brandūs mokyklinei programai, kuri į juos žiūri tarsi į kvailelius
„Esu ties riba“
Susitikimas su rašytoju prasidėjo paties poeto perskaitytais keliais eilėraščiais iš naujosios knygos, lydimais trumpų komentarų ir pastabų.
T.Vaiseta pastebėjo, kad ši knyga – galinga ir kartu sąžiningai liūdna. Pasak jo, skaitant eilėraščius, susidaro įspūdis, tartum stovėtum ant ribos – eilėraščiuose nuolatos kartojamas šis motyvas.
Paprašytas naująją eilėraščių knygą apibūdinti ankstesnių savo rinkinių kontekste, poetas T.Venclova teigė, kad šioje knygoje jis tartum suveda sąskaitas, o ribos jausmas dabar jį lydi nuolatos.
„Nežinau, gal dar bus kokia knyga, nors dabar atrodo, kad gal ir nebus. Teisingai pastebėjote, kad esu ties riba. Dažnai vaikščiodamas po Vilnių, panašiai, kaip ir Česlovo Milošo eilėraštyje, aš jau nežinau, ar vis dar esu čia, ar jau kažkur ten“, - pasakojo T.Venclova.
Sukeldamas nemažą susirinkusių juoką, poetas pažymėjo, kad jau pergyveno didžiąja dalį savo laikmečio poetų – taip pat ir priešų ir tai jau nemažas pasiekimas.
Anot T.Venclovos, jis paveldėjo genus iš savo mamos – Račkauskų – pusės, kurie, kaip taisyklė, nugyvendavau ilgus gyvenimas. Tiesa, jis pabrėžė, kad nežinia kiek jam skirta, tačiau vis dar laikosi – dar šį bei tą rašo ir verčia po šiai dienai.
„Sulaukus tokio amžiaus tenka galvoti ar ką nors padariau, o jei padariau – tai kaip, o jei tai, ką padariau nėra blogai – tuomet, kodėl. Žinau tai, kad esu nepatriotinis poetas ir tuo didžiuojuosi“, - kalbėjo T.Venclova.
„Jei žmonės nesupranta, vadinasi, gerai parašyta“
Komentuodamas vieną savo eilėraštį T.Venclova prisiminė Osipo Mandelštamo ištarmę, kad poetui prieš Dievą, likimą ar gyvenimą visiškai pakanka ir 30 gerų eilėraščių, kurie išliktų ir jį pergyventų.
„Visada rašiau gan vienodai, tiesa – įvairiai. Stengiausi, kad būčiau skaitytojų atpažįstamas iš kelių ar keliolikos eilučių. Man eilės turi būti inteligentiškos, turi turėti aiškų kitų epochų, poetų, mitologinių struktūrų užnugarį. Tačiau tai negali būti vinigretas, kur baksai, senovės lietuviai ir graikai yra viename tekste. Eilėraštis turi turėti tikslą, temą ir kompoziciją. Ir tikiuosi, kad to mano eilėse yra“, – teigė T.Venclova.
Paklaustas, ar pastaruoju metu šalia eilėraščių pateikdamas ir trumpus komentarus bei paaiškinimus siekia geresnio skaitytojų supratimo, T.Venclova vėl prajuokino savo talento gerbėjus, pareikšdamas, kad anksčiau didžiuodavosi, kai žmonės skųsdavosi nesuprantą jo eilių, nes manė, kad tai reiškia, jog gerai parašė.
Tačiau su laiku jo požiūris pasikeitė ir tai nulėmė ir kritikų pateiktos klaidingos jo eilėraščių interpretacijos.
Pasak T.Venclovos, savo kūrybos komentarus yra pateikia tiek Dantė, tiek ir T.S.Eliotas, todėl nenorėdamas šio vargo po mirties užkrauti savo žmonai – rašo juos pats.
„Į senatvę ne taip drovu pasisakyti ir atviriau“
M.Nastaravičiaus paklaustas, kas nulėmė, kad naujausiuose eilėraščiuose poetas mažiau slapstosi po metaforomis, nutylėjimais, o yra gerokai atviresnis, net ir kalbėdamas apie savo asmeninį gyvenimą, T.Venclova teigė, kad į senatvę tampa ne taip drovu pasisakyti labiau atvirai.
„Knygoje yra eilėraštis dukrai, taip pat du eilėraščiai skirti mano pirmajai meilei ir žmonai, mirusiai prie kelis metus. Knygoje atvirai pakalbu apie save ir savo patirtis, įskaitant net ir seksualines. Tai, matyt, susiję su amžiumi“, – kalbėjo poetas.
Jis taip pabrėžė, kad jo kūryboje gausu tiek nuorodų į Antikinę literatūrą, tiek ir į Bibliją ir tai susiję su jo skaitymo patirtimis.
„Antikos literatūrą, daugiausia rusų kalba, nors kai ką ir originalo, skaičiau senais laikais. Tuo tarpu Biblijos skaitymui naudoju iš protestantų perimtą metodą – kasdien kad ir kas nutiktų, reikia perskaityti tris Biblijos skyrelius. Šitaip per metus gali perskaityti beveik visą Bibliją. Ir tada – iš naujo. Šitaip nuorodų į Biblijos pasakojimus ir atsirado mano kūryboje“, – kalbėjo poetas.
T.Vaisetai pajuokavus, kad smagiau būtų buvus šį pokalbį baigti seksualumo tema, T.Venclova, prakuokindamas visą auditoriją pabrėžė, kad kaip tik Biblijoje yra nemažai dėmesio skirta būtent seksualiniam gyvenimui. „Ir ačiū Dievui“, – savo ištarmę užbaigė poetas.
