K.Snyder laiške Lietuvos ambasadoriui JAV Žygimantui Pavilioniui ir generaliniam konsului Valdemarui Sarapinui teigiama, kad statydamas spektaklį Kauno nacionaliniame dramos teatre J.Jurašas pasinaudojo jos tėvo, kaip svarbaus XX amžiaus menininko, populiarumu.
Ji teigia, kad J.Jurašas niekada nesikreipė dėl savo ketinimų ar prašydamas leidimo panaudoti kūrinį kaip pagrindą naujam darbui. K.Snyder teigia tokio leidimo niekada nebūtų davusi. Moters teigimu, J.Jurašas jai tik yra pranešęs, kad teatras, kur rodomas spektaklis „Balta drobulė”, jį patikino, jog autoriaus teisės negalioja, nes A.Škėma mirė daugiau kaip prieš 50 metų (rašytojas žuvo per automobilio katastrofą 1961 metais Pensilvanijoje).
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Dramos ir audiovizualinių kūrinių skyriaus vedėja Irena Konopackienė paaiškino, kad Kauno nacionalinis dramos teatras, kaip A.Škėmos kūrinio vartotojas, privalėjo kreiptis į jo dukterį ir gauti leidimą. JAV gyvenęs rašytojas Lietuvoje yra laikomas užsienio autoriumi ir autoriaus teisės galioja 70 metų po jo mirties.
Teatro atstovės Lauros Udrienės žiniomis, statydami spektaklį „Balta drobulė” režisierius J.Jurašas ir romano inscenizacijos autorė jo žmona Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė bandė susisiekti su A.Škėmos dukterimi, tačiau negavo jokio atsakymo.
Anot teatro atstovės, J.Jurašas šioje istorijoje niekuo dėtas, nes domėtis autoriaus teisėmis – ne režisierių darbas.
Pats J.Jurašas teigia, kad įvyko nesusipratimas, ir jis tėra tik teatro pakviestas spektaklio režisierius. Šie paprastai nėra įpareigoti rūpintis autorinėmis kūrinio teisėmis.
Papildyta 15.22 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras išplatino pranešimą, kuriame išsako savo poziciją dėl autorinių teisių pažeidimo.
„Dar spektaklio pasirengimo pradžioje NKDT kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą, siekdamas pasitikslinti dėl lietuvių autorių turtinių teisių mokėjimo tvarkos. Tuomet buvo paminėta, jog šiuo metu Lietuvos autorių turtinių teisių galiojimas 70 metų po autoriaus mirties įgyvendinamas tik autoriams, kurie mirę 1968 metais ir vėliau. Lietuvių autoriams, kurie mirė anksčiau nei 1968 metais, autorių turtinių teisių galiojimas yra 50 metų po jų mirties. Kaip žinia, Antanas Škėma žuvo 1961 m.
Tik po spektaklio „Balta drobulė“ premjeros, pačiai A.Škėmos dukrai kreipusis į režisierių J.Jurašą, paaiškėjo NKDT apmaudi klaida. Pasirodo, A.Škėma buvo ne Lietuvos, o JAV pilietis. Tai reiškia, jog šiuo atveju galioja kitas autorių turtinių teisių gynimo įstatymas, kuris užsienio autoriams yra įgyvendinamas 70 metų po autoriaus mirties. Teatras pripažindamas klaidą, savo iniciatyva praėjusių metų gruodžio 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Kristiną Snyder su atsiprašymu ir siūlymu pasirašyti jos teisininkų parengtą sutartį, pagal kurią bus išmokėtas autorinis atlyginimas nuo scenoje parodyto spektaklio pajamų. Deja, atsakymas iš Kristinos Snyder nebuvo gautas iki šiol, o po kelių savaičių pasirodė jos jau anksčiau minėtas laiškas Lietuvos ambasadoriui JAV.
Ypatingai apmaudu, jog Kristina Snyder teigia nežinojusi apie knygos „Balta drobulė“ inscenizacijos kūrimą. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas ir sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė dar romano inscenizacijos kūrimo pradžioje nesėkmingai bandė susisiekti su Kristina Snyder, tikėdamiesi naudingų patarimų ir pagalbos, rengiant kuo tikslesnę knygos adaptaciją scenai.
NKDT stebina viešai išsakyta Kristinos Snyder pozicija – bet kokiu atveju nesuteikti teatrui teisių į „Baltos drobulės“ inscenizaciją. Lietuvos kultūros gyvenimui šio vieno iškiliausių lietuvių literatūros veikalų pastatymo teatro scenoje, kurio ėmėsi profesionalūs ir plačiai pripažinti menininkai, atsisakymas būtų didelis praradimas. Taip pat romano atgimimas teatro scenoje yra puiki veikalo ir paties A. Škėmos idėjų sklaida, jo suaktualinimas šiandieninėje visuomenėje ir netgi edukacija jaunam teatro žiūrovui.
NKDT yra pirmasis profesionalus teatras Lietuvoje, daugiau nei 90 metų gyvuojanti institucija, kurioje pastaruoju metu per sezoną vidutiniškai yra pristatomos 6 – 8 premjeros pagal skirtingų Lietuvos ir pasaulio autorių kūrinius. Per tiek metų teatras niekuomet nėra turėjęs jokių teisinių problemų dėl autorių teisių pažeidimo, nes visuomet viską siekė išspręsti profesionaliai ir atsakingai. Natūralu, jog per daugelį darbo metų nepavyko išvengti įvairiausių nesusipratimų, žmogiškų klaidų, tačiau visų pusių geranoriškumas ir siekis atvirai kalbėtis visada padėdavo pasiekti sutarimą. Šiuo atveju, jau keletą mėnesių pats režisierius bando atrasti pozityvų dialogą su A. Škėmos dukra Kristina Snyder (nors teisiškai jis nėra ir niekuomet nebuvo už tai atsakingas, nes tai teatro, kurio repertuarui priklauso spektaklis, darbas), teatras taip pat atkakliai siekia bendradarbiavimo su autorinių teisių paveldėtoja.
NKDT ir toliau siekia užmegzti abipusį dialogą su Kristina Snyder ir išspręsti šį nesusipratimą palankiai ir etiškai visų pusių atžvilgiu.“
