„Seniausia Antano Baranausko bibliotekos knyga – Martyno Smigleckio profesoriaus religinis veikalas – išleista 1595 metais. Kai Anatanas Baranauskas skaitė tą knygą, tuo metu jai buvo trys šimtmečiai“, – teigė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.
Bene labiausiai buvo sudilęs 1868 metų elementorius, iš kurio mokėsi vaikai, ir poeto A. Baranausko motinos maldaknygė su jos pačios įrašytais žodžiais.
Kai Anatanas Baranauskas skaitė tą knygą, tuo metu jai buvo trys šimtmečiai
„Kiek iš jos skaityta maldų, giesmių, kiek šeimų aplankyta, o paskui su didžiausia meile ir pagarba saugoma šios šeimos palikuonių ir vienuolio motinos Baranauskaitės-Žukauskienės. Ir paskui pats vienuolis klėtelėj jau į lentyną buvo įdėjęs kaip eksponatą“, – pasakojo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotoja Vida Zasienė.
Restauratoriai aptiko ir netikėtų radinių. „Restauratoriai po priešlapiu rado tokį lapą, jame yra tekstas lenkų kalba. „Proba, piora, dobrego, atramentu černego“, – kas rašė, dar neaišku, galbūt dabar, kai bus pradėta išsamiau tyrinėti Baranausko biblioteką, sužinosim ir kas rašė“, – kalbėjo V. Zasienė.
Muziejuje saugomos vos trys dešimtys Antano Baranausko bibliotekos knygų, išleistų XVI–XIX amžiuje, dauguma jų su unikaliais įrašais. Lietuvos kultūros fondui skyrus lėšų, restauruotos tik pačios prasčiausios būklės, kai kurių knygų puslapių buvo likę tik fragmentai.
„Man jomis besidžiaugiant jau svarbiau laikyti rankose ir rodyti visai Lietuvai knygas, kurias dar reikia restauruoti. Jų yra dar 18, tikiuosi, kad ateityje tai pavyks padaryti“, – teigė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Kiekvienam leidiniui buvo pagaminta dėžutė, taip laikomos knygos ilgiau išliks. Jas galės tyrinėti mokslininkai, tam tikromis progomis bus eksponuojamos parodose, pristatomos ir virtualiose ekspozicijose.