Gastronomijos paveldo tyrinėtojai Rimvydas ir Anželika Laužikai naujausioje knygoje „Kuchmistras“ per vieno žmogaus gyvenimą pažvelgė į XIX amžiaus pirmos pusės Vilnių, kur gyveno virtuvės šefas Janas Szyttleris (1778–1850). Kaip kuchmistras jis formavosi kintančioje aplinkoje. Mokytis pradėjo barokinėje virtuvės kultūroje, o daugiausiai žinių gavo dirbdamas prancūzo Paulio Tremo vadovaujamoje paskutinio ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų virtuvės komandoje. Iš jo mokėsi derinti vietinę, iš barokinių laikų atėjusią ATR gastronomijos tradiciją, su tuo metu visoje Europoje madinga prancūziška virtuve.
J.Szyttleris pirmasis Abiejų Tautų Respublikoje rašė ir leido kulinarines knygas, skirtas neprofesionalams. Kadangi jos buvo parašytos jau XIX amžiuje, Romantizmo kultūros epochoje, jų receptams būdingi natūralistiniai motyvai, aukštosios dvaro ir valstietiškos virtuvių derinimas. Įdomu pažymėti, kad kuchmistro kūryboje atrandamos kone visos šiuolaikinės gastronomijos kultūroje vyraujančios idėjos – nuo vegetarizmo, ekologiško, sveiko maisto, sezoniškumo, maisto tvarumo iki tautinės virtuvės.
-
Alternatyvioji Lietuvos istorija, komiksas apie J.Meką ir romanas apie tarpukario Kauną – Metų leidyklos „Aukso žuvys“ mugės naujienos
-
Naujoji V.Idzelytės knyga veda Šilko keliu į Rytus: drabužiai kaip kultūros ir laikmečio atspindys
-
Ieva Balčiūnė: „Išgirsti tylinčiuosius ar nutildytuosius ir pagarsinti, ką slepia jų tyla, – tebėra nelengva užduotis“
Autoriai pasakoja, kad surasti informacijos apie Vilniuje gyvenusį ir čia palaidotą J.Szyttlerį nebuvo lengva: ieškojo dingusio kuchmistro atsiminimų rankraščio, analizavo ir lygino jo rašysenos pavyzdžius, gvildeno draugų ir bičiulių užuominas, knygų prenumeratorius ir rėmėjus, naršė kataloguose tikėdamiesi kuo daugiau sužinoti apie jo gyvenimą.
R. ir A.Laužikai džiaugiasi, kad nors nedaug, bet kai ką naujo pavyko aptikti: „atradome kelis rankraščio puslapius iš dingusių Jano Szyttlerio atsiminimų, originalų jo brolio virėjo sertifikatą, aptikome archyvaro klaidą neteisingai mūsų aprašomą asmenį pavadinusį „Sziutleriu“, tačiau nepavyko surasti talentingojo virėjo kapo ir nors vieno naujo jo portreto.“
Leidinyje pateikiama gana reta, originalioje J.Szyttlerio knygoje publikuota tų laikų sekmadienio pietų stalo padengimo schema – piešinys su patiekalų išdėstymu ir pavadinimais. Norėdami, kad skaitytojai pajustų tos epochos dvasią, autoriai atrinko dar niekur lietuvių kalba nepublikuotų Jano Szyttlerio patiekalų receptų. Dalis jų – egzotiški, juos sunku būtų pagaminti namuose (pavyzdžiui, patiekalas iš meškos letenos). Kiti – kur kas paprastesni, tinkami XXI amžiaus virtuvei.
R. ir A.Laužikai pataria eksperimentuoti, gaminant valgius būti kūrybiškiems, nes anuo metu orkaičių su temperatūros reguliavimu ir elektroninių svarstyklių nebuvo, todėl senųjų kuchmistrų ir gaspadinių patarimai yra apytiksliai: „kepti nekarštoje ar karštoje krosnyje“ ar „įdėti kelias saujas ar žiupsnius“. Ir kepimo laikas dažnai sąlyginis: „kol gražiai apskrus“ ar „kol gerai iškeps“. O kiek Szyttlerio romantizmo stiliaus virtuvės turėsime, priklauso tik nuo mūsų, – kuchmistro kūryba gali atgimti ir būti pritaikyta, jei kurdami šiuolaikinę gastronominę kultūrą remsimės tikra, savo kraštui būdinga ir senosiose knygose užfiksuota tradicija.
Knyga skiriama besidomintiems Vilniaus miesto ir gastronomijos istorija, asmenybių biografijomis, taip pat mėgstantiems gaminti, ieškantiems receptų idėjų.
Knygos dailininkė Silva Jankauskaitė. Viršelio dizainą kūrė Miglė Vasiliauskaitė.
Rimvydas Laužikas – gastronomijos paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, daugybės straipsnių, kelių monografijų, istorijos vadovėlių ir knygų autorius.
Anželika Laužikienė – istorikė, pedagogė, gidė, istorijos vadovėlių, knygų apie gastronomiją, regioninę virtuvę autorė ir bendraautorė.
