Knygų mugėje vykusiame rinktinės pristatyme, kritikas ir eseistas Valentinas Sventickas sakė: „Jurgis Kunčinas kurį laiką buvo pamirštas kaip poetas, nors ir buvo išleidęs penkias poezijos knygas. Iš tų poezijos knygų ir atrinkti geriausi eilėraščiai“.
Pasak V.Sventicko, skaitant J.Kunčino poeziją visų pirma justi jo ryšys su poezijos klasika, ir ne tik lietuviškąja. „Kunčinas grožėjosi tradicine literatūrine raiška, jam pačiam buvo miela išsisakyti gražiu, elegantišku vaizdu“. V.Sventickas pastebi, kad Kunčino eilėraščiuose, kaip ir visoje jo kūryboje, justi autobiografiškumas, o poezija yra panaši į lyrinį dienoraštį: „Didžioji dalis lyrikos yra persmelkta neapibrėžto nerimo, liūdesio, rezignacijos“, – sakė jis.
V.Sventickas taip pat atkreipė dėmesį, jog J.Kunčino eilės pasakoja istoriją, taip priartėdamos prie baladės žanro.
J.Kunčino poezijos rinktinę sudarė poetas Antanas A. Jonynas bei redaktorė Palmira Mikėnaitė. Pristatyme dalyvavęs A. A. Jonynas teigė, jog sudarant rinktinę itin pravertė Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos parengta virtuali poeto kūrybos bazė.
„Sudaryti šitą knygą buvo ir labai įdomu, ir ne taip jau ir paprasta. <…> J.Kunčino poezijos tekstų gali būti apie tūkstantį – sunku pasakyti, kiek jų yra, nes jis nebuvo žmogus, kuris tvarkingai saugo savo archyvus. Nemažai tekstų išsibarstę, jie turbūt dar ir dabar guli kieno nors stalčiuose“, – sakė A.A.Jonynas.
A.A.Jonynas teigė sulaukęs pasvarstymų, jog galbūt sudaryta rintkinė pernelyg plati, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai pirmoji J.Kunčino poezijos rinktinė, o ankstesnės jo poezijos knygos šiandien jau tapo bibliografinėmis retenybėmis: „Norėjome, kad jo kūryba būtų kuo plačiau atspindėta.“
Vis dėlto, į rinktinę įtrauka ne viskas – nepateko poezija vaikams ir satyrinė, humoristinė poezija. „Jos nedėjom, nes norėjom sukurti vieningą lyrikos knygą“, – teigė A.A.Jonynas.
Kalbėdamas apie J.Kunčiną, poetas prisiminė, jog jųdviejų pirmosios knygos pasirodė tais pačiais metais. „Mūsų keliai dažnai persipindavo, susiliesdavo. Man jis buvo labai artimas. <...> Šiandien jo poezija skamba aktualiai ir moderniai“.
J.Kunčiną prisiminęs rašytojas Alvydas Šlepikas pasakojo, jog jis buvo vienas iš nedaugelio tik iš rašymo gyvenusių autorių – galbūt dėl to ėmė rašyti mažiau poezijos, kuriai visad reikia savotiško impulso.
„Tačiau aš, būdamas jaunas žmogus, studentas, Kunčiną pirmiausia suvokiau kaip poetą. Man atrodo, ji pirmiausia ir buvo poetas. Gerai, kad atsirado ši rinktinė, nes daugelis žmonių Jurgio kaip poeto jau nebeprisiminė“, – sakė A.Šlepikas.