Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė „Trečias tomas“ užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ (2005) ir „Privati teritorija“ (2009).
Tai vienas iš geriausių Lietuvos eseistų, kurio kūryba pasižymi švelnia ironija ir lengvu grotesku. Autorius pastebi, kad paskutinėje trilogijos knygoje yra šiek tiek daugiau nei įprastai fikcijų, todėl ne viską reikia priimti, kaip gryną tiesą. Nepakartojama socialinė tikrovė persipina su Rolando Rastausko asmeninės biografijos momentais. Knygoje atskleista praeitis siejama su kelionėmis, sutiktais žmonėmis nuo Transilvanijos iki Provanso. Rašytojo klajūno pasakojimuose įsiterpia keisti personažai, tarsi jo biografijos palydovai su teatrinėmis gyvenimo mizanscenomis. Kiekvienas tekstas išmoningai komponuojamas iš savito tik Rolandui Rastauskui būdingo stiliaus, gero pasakojimo, kuris susietas su pramanyta realybe, tikru teatru ir realiai aplankytais miestais. Rašytojas pastebi , jog pirmasis rinkinio tekstas su nuotykių elementais (tiksliau, jų parodija) „Poeto Griuvėsio sugrįžimas“ – gryna fikcija.
Kažkada rašytojas yra save pavadinęs vaikštūnu, pasakojęs, kad nuo devynerių metų pradėjo tranzuoti drauge su mama, o šešiolikos iškeliavo vienas. Į kuprinę įsimetęs vandens pūslę, miegmaišį ir gabalą celofano. Be pinigų, maisto, ryšio priemonių pėsčiomis apkeliavo Žemaitiją.
„Mano svajonė – žmogus su sandalais ir drobiniu maišeliu ant nugaros. Kuo ekstremalesnis kelionės maršrutas, tuo yra stipresnis dvasinis postūmis. Tačiau man vis sunkiau susikrauti kuprinę...“ – šiandien prisipažįsta rašytojas Rolandas Rastauskas.
Leidyklos „Apostrofa“ išleistą knygą pagyvina autoriaus bičiulio Remigijaus Treigio fotografijų kadrai. Rolando Rastausko nuojauta kužda, kad „Trečias tomas“ bus skaitomiausia jo knyga. Skaitydamas jos fragmentus auditorijai pastebėjo, kad klausytojai reaguoja labai gyvai. Viliasi, jog skaitytojai reaguos taip pat.
Faktai apie R. Rastauską:
Gimė 1954 m. Šiauliuose.
1978 m. Vilniaus universitete (VU) baigė anglų kalbą ir literatūrą.
1978–1986 m. dirbo redaktoriumi Operos ir baleto teatre, dėstė VU.
1986 m. persikėlė į pajūrį, rengė performansus. Stažavosi Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. Tapo Klaipėdos universiteto docentu.
1989–1990 m. – „Atgimimo“, 1993–2003 m. – „Lietuvos ryto“, 2003–2004 m. – „Akiračių“ (Čikaga), nuo 2005 m. – „Verslo klasės“ skiltininkas.
Išleido eilėraščių knygas „Albumas“ (1987 m.), „Tinginio raudos“ (1992 m.), „Aktorius pasitraukia“ (1996 m.), „Metimas“ (2006 m.), pjesių rinkinį „Lenktynių aitvaras. Talmantas žuvėdra“ (1989 m.), teatrinių istorijų ir pjesių rinkinį „Bermudų trikampis“ (2011 m.).
2001 m. gavo Kultūros ministerijos premiją už geriausią metų kultūrinę publicistiką.
2006 m. pelnė Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto premiją už kūrybiškiausią 2005 m. knygą „Kitas pasaulis“ ir Ievos Simonaitytės premiją.
2010 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
2015 m. už poezijos rinktinę „Vienišos vėliavos“ pelnė Jotvingių premiją.
