Tarp komiškumo ir dabarties
Naujausias R.Rastausko kūrinys sudarytas iš trijų dalių apysakos „Berghainas“ ir keleto smulkiosios prozos tekstų. Kaip ir kitoje rašytojo kūryboje, čia nestinga ironijos ir komiškumo.
„Knygoje įvyksta keistas virsmas – žymų modelį atskraidina į Vilnių, mergina yra viena pirmųjų kovido aukų ir ją slaugo hospiso vienuolė. Ir jos pradeda kalbėti apie Berghainą“, – knygos veiksmą pasakojo R.Rastauskas.
Berghainas – žinomiausias Berlyno techno muzikos klubas, pagarsėjęs itin sudėtingu patekimu į vidų.
„Ten tokia vieta, į kurią Berlyne gyvenantis jaunas žmogus anksčiau ar vėliau patenka. Ir vienuolei Berghainas iškyla kaip pragaro zona. Tačiau vėliau ji su abitu ir gintariniais karoliais praeina pačią baisiausią kontrolę pasaulyje ir patenka į vidų. Ima dievinti techno muziką. Toks virsmas man buvo gražiausia, ką aš padariau knygoje“, – atviravo rašytojas.
Kalbėjau su savo draugėmis vienuolėmis, klausiau, kaip jos priima šią situaciją. Jos sakė, kad tai rizikinga, bet vis tiek mane myli.
„Aš kalbėjau su savo draugėmis vienuolėmis, klausiau, kaip jos priima šią situaciją. Jos sakė, kad tai rizikinga, bet vis tiek mane myli“, – juokėsi R.Rastauskas.
„Venecija tiesiogiai“ tarsi meno kūrinys
Publicistas Vaidas Jauniškis svarstė, jog neaišku, ar knyga tikrai yra blogiausia, tačiau pripažino, kad ji gražiausias rašytojo kūrinys.
„Knygą patogu paimti prieš miegą, kaip maldaknygę. Ji itin tinkama skaityti kelionėse – galima bent keletą kartų pasigėrėti tekstu, kas su Rolandu nėra naujiena“, – kalbėjo V.Jauniškis.
Ši knyga yra metafora ir kiekvienas tekstas ją kuria.
„Jei apie literatūrą kalbame kaip apie meno sritį, man atrodo, kad rašytojui yra svarbiausia kurti metaforas. Manau, ši knyga yra metafora ir kiekvienas tekstas ją kuria. Knyga konceptuali savo forma, struktūra graži ir įdomi, tarsi meno kūrinys“, – apie knygą pasakojo rašytojas Alvydas Šlepikas.
„Dar kartą skaitydamas knygą supratau, kaip gražiai ir subtiliai parašyti šie tekstai. Rolandas rašo ironiškai“, – tęsė A.Šlepikas.
Rašytojas pridūrė, kad R.Rastauskas su šia knyga pasuko ir labai rizikingu keliu. „Venecija tiesiogiai“ stengiasi aprašyti akimirką, tai, kas vyksta dabar, o toks bandymas yra lyg bėgančios pelės aprašymas.
„Tai tarsi mūsų rašytojų prakeiksmas, nes norima būti šiuolaikišku ir atspindėti šią akimirką. Išties daug realybės ir dabarties Rolando tekste, netgi rašant apie pagrindinį mūsų priešą kovidą. Nors dabar jis nebėra pagrindinis mūsų priešas“, – mąstė A.Šlepikas.
„Venecija tiesiogiai“ stengiasi aprašyti akimirką, tai, kas vyksta dabar, o toks bandymas yra lyg bėgančios pelės aprašymas.
V.Jauniškio paklaustas, ar nebijo užfiksuodamas tam tikrą laiką paaukoti knygos amžinybės, rašytojas atsakė: „Aš nesu Dickensas ir Dostojevskis. Norėjau į mažą plotelį sukrauti daug. Knygoje yra apie 30 personažų, jie visi apibūdinti ir turi charakteristikas ir veikia mažoje erdvėje.“
„Aš apskritai manau, kad vienadieniškumas yra meno problema, kad ir į ką mes pažiūrėtumėme. Dabar ji darosi labai aštri. Šiuo metu jaučiamas jaunosios sąmonės sukilimas prieš praeitį, noras nuversti klasikus“, – teigė R.Rastauskas.
