Bet ar nesant jų gyvenimas yra prastas? Nematerialios vertybės – sveikata, šeima, geras oras, taika? Kaip dažnai apie tai galvojate ir jaučiatės dėkingi visa tai turėdami? Gali būti, kad šiuos dalykus iki šio momento priėmėte kaip savaime suprantamą reiškinį.
Skaitytojams jau pažįstamas šveicarų ekonomikos, filosofijos mokslų daktaras, verslininkas ir knygos „Aiškaus mąstymo menas“ autorius Rolfas Dobelli kviečia kur kas atidžiau nei įprasta panagrinėti, ką iš tiesų laikome tikrąja gyvenimo laime. Leidyklos VAGA išleistoje knygoje „Gero gyvenimo vadovas“ autorius pristato 52 įžvalgas apie tai, kas būtinai (arba taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio) sudaro nuostabaus gyvenimo esmę.
„Per praėjusius 200 metų sukūrėme intuicija nebesučiuopiamą pasaulį. Vadinasi, jei verslininkai, investuotojai, vadybininkai, gydytojai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, politikai ir tokie, kaip jūs ir aš, neturi po ranka solidžių mąstymo įrankių bei modelių, jie neišvengiamai gyvenime klupinėja.
Šį mąstymo metodų ir požiūrių rinkinį galima vadinti ir „Gyvenimo operacine sistema“. Vis dėlto man arčiau širdies senovinis palyginimas su įrankių dėže. Nes iš esmės mentaliniai įrankiai svarbesni už faktų žinojimą. Jie svarbesni už pinigus, pažintis ir intelektą.
Prieš keletą metų pradėjau kaupti savąjį gero gyvenimo mentalinių įrankių rinkinį. Galėjau pasitelkti tiek primirštų klasikinės Antikos mąstymo modelių išteklius, tiek naujausias psichologinių tyrimų žinias. Taigi, šioje knygoje kalbama apie „XXI a. klasikinę gyvenimo filosofiją“. Daug metų šiais įrankiais naudojausi kiekvieną dieną galynėdamasis su mažais ir dideliais gyvenimo iššūkiais.
Per tą laiką mano gyvenimas beveik visais atžvilgiais pagerėjo (praretėję plaukai ir tankesnės juoko raukšlelės mano laimei nepadarė jokio poveikio), todėl ramia sąžine jums pristatau 52 mąstymo įrankius – gero gyvenimo jie neužtikrins, bet tikrai jį priartins,“ – knygą pristato Rolfas Dobelli.
Žvelgdamas su atlaidžia ironija, stereotipines gero gyvenimo situacijas Rolfas Dobelli aprašo kaip tokias, kurių dažnai siekiame net nesusimąstydami, jog, iš esmės, tai tėra iliuzija.
Suklysite patikėdami, kad „Gero gyvenimo vadovas“ – dar viena tų knygų, skatinančių išsikelti ambicingus gyvenimo tikslus, siekti daugiau, gyventi plačiau ir veikti greičiau. Anaiptol. Autorius kviečia bent trumpam stabtelėti lenktynėse dėl sėkmingo gyvenimo, o motyvaciją pakeisti refleksija iš šalies.
Sąmoningi ir šmaikštūs tekstai kiekvienam padės į įsivaizduojamus gero gyvenimo stereotipus pažvelgti nauju žvilgsniu ir įsitikinti, kad „kaimyno žolė žalesnė“ yra tik tol, kol patys nesame kitapus savo tvoros. Žvelgdamas su atlaidžia ironija, stereotipines gero gyvenimo situacijas Rolfas Dobelli aprašo kaip tokias, kurių dažnai siekiame net nesusimąstydami, jog, iš esmės, tai tėra iliuzija.
„Ar džiaugiatės savo naujuoju automobiliu? Atsakymą įvertinkite taškais nuo 0 iki 10. Jei neturite automobilio, įvertinkite savo namą, butą, nešiojamąjį kompiuterį, ką nors. Psichologai Norbertas Schwarzas, Danielis Kahnemanas ir Jing Xu šį klausimą uždavė automobilių savininkams ir atsakymus palygino su automobilio verte. Rezultatas: juo prabangesnis automobilis, tuo didesnį džiaugsmą teikia savininkui.
BMW 7 markės automobilis suteikia apie 50 procentų daugiau džiaugsmo negu Ford Escort. Ką gi, puiku: kai į savo automobilį investuoji maišą pinigų, investicija sugrįžta bent jau džiaugsmo pavidalu.
O dabar kiek kitoks klausimas: ar buvote laimingas pastarąjį kartą važiuodamas automobiliu? Mokslininkai uždavė ir šį klausimą. Ir vėl palygino automobilio savininkų atsakymus su jų automobilio verte. Rezultatas: tai niekaip nesusiję. Nesvarbu, ar automobilis ištaigingas, ar nutriušęs, visi laimės jausmo įvertinimai smukę ir visi vienodai žemi. Pirmoji apklausa parodė, kad automobilio vertė ir patiriamas džiaugsmas yra susiję – juo automobilis prabangesnis, tuo savininkas laimingesnis. Antrąja apklausa sąsajų nenustatyta – turėdamas prabangų automobilį, vairuotojas nėra laimingesnis.“
Kaip manote, kodėl taip yra? Atsakymą apie šiuos ir kitus laimingo gyvenimo paradoksus atrasite leidyklos VAGA išleistoje Rolfo Dobelli knygoje „Gero gyvenimo vadovas“.
„Gero gyvenimo vadovas“ – įtaigi, atvira ir nuotaikinga, taikliomis El Bocho iliustracijomis bei atviru palankumu Warrenui Buffetui pagyvinta knyga, kurią perskaitę įsitikinsite arba prisiminsite, kad gyvenimo laimę nebūtinai sudaro draugų įamžintas saulėlydis „Instagram“ programėlėje. Greičiau tai jūs – stebintis saulėlydį savo akimis, net jei žinote, kad garaže turite „Ford Escort“, o ne BMV 7 markės automobilį.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką:
Gero vardo kalėjimas
Kaip nuo išorinio įvertinimo pereiti prie vidinio
Kas jums labiau patiktų? Esate nepaprastai protingas žmogus, bet visi mano, kad jūs visiškas kvailys. Arba: esate visiškas kvailys, o visi mano, kad jūs nepaprastai protingas.
Kai Bobui Dylanui 2016 m. buvo paskirta Nobelio literatūros premija, kelias savaites apie jį nebuvo nieko girdėti. Nei pareiškimo, nei interviu. Jis neatsiliepė net į Švedijos mokslų akademijos skambutį. Iš visų pusių pasipylė kritika. Kaip galima būti tokiam nedėkingam! Tokiam arogantiškam! Tokiam abejingam!
Pagaliau atsiliepęs interviu vienam britų laikraščiui, Dylanas sausai pasakė: „Aš labai branginu šitą garbę.“ Tarsi tuos žodžius jį būtų privertęs išspausti viešųjų ryšių konsultantas. Į premijos įteikimo ceremoniją jis neatvyko, atsiėmė ją vėliau, po trijų mėnesių. Galima, net reikia tarti, kad ši visame pasaulyje žinoma premija jo iš tikrųjų apskritai nedomina.
<...> Savo kūrybinio kelio pradžioje man buvo svarbu žinoti, ką apie mano knygas galvoja kiti. Džiaugiausi geranoriškais atsiliepimais ir pykau dėl kiekvieno kritiško žodžio. Plojimus vertinau kaip savo sėkmės matą. Vėliau, jau būdamas keturiasdešimties su puse, patyriau tą pat, ką ir Bobas Dylanas. Supratau: viešuomenės įvertinimas, galima sakyti, neturi nieko bendro su mano darbo kokybe, nuo jo mano knygos netampa nei geresnės, nei prastesnės.
Ši įžvalga padėjo išsivaduoti iš savo paties pasistatyto kalėjimo. Tačiau grįžkime prie pradinio klausimo. Warrenas Buffettas jį formuluoja šitaip: „Kas jums patiktų labiau – ar būti geriausiu pasaulyje meilužiu, nors visi jus laikytų niekam tikusiu? Ar, priešingai, prasčiausiu, nors visi jus laikytų geriausiu?“ Taip Buffettas vaizdžiai parodo inner scorecard ir outer scorecard – vidinio ir išorinio vertinimo schemos – skirtumą. Vadinasi, visa esmė – kas jums svarbiau: ar tai, kaip jūs save vertinate, ar tai, kaip jus vertina kiti.
Dar niekada nebuvo taip svarbu sutelkti dėmesį į vidinį vertinimą kaip dabar. „Socialinių tinklų kuriama kultūra, – teigia žurnalistas Davidas Brooksas, – žmones paverčia mažais prekės ženklo vadovais, per feisbuką, tviterį, žinutes ir instagramą demonstruojant apsimestinai džiugų, energingą išorinį Aš įvaizdį.“
Brooksas vartoja puikų žodį Approval-seeking Machine (patvirtinimo paieškos mašina), kuria tampama nesulaukus dėmesio. Feisbuko patiktukai, vertinimai, sekėjų skaičius ir t. t. rezga tinklą kvantifikuotų greitų atsiliepimų į savo statusą, kuris net nėra tikrasis statusas. Pirmąsyk į šitą tinklą įkliuvusiam bus nelengva iš jo išsivaduoti ir gyventi gerą gyvenimą.
Rolf Dobelli „Gero gyvenimo vadovas“, iliustravo El Bocho, iš vokiečių kalbos vertė Giedrė Sodeikienė, Goda Sodeikaitė, leidykla VAGA, 2023.
