Nuvykus į atokų šalies rajoną, atrodytų, persikeliama į kitą šimtmetį. Čia vietos bibliotekoje yra elektroninės knygų skaityklės, bevielis internetas, elektroninės knygos – nuo Charleso Dickenso ir Dantės iki Fiodoro Dostojevskio kūrinių.
Elektronines knygas miesteliui padovanojo Barselonoje įsikūrusi labdaros organizacija.
Čia gyvena Johnas Kanayambo – dvylikametis berniukas, o jo nosis miestelio bibliotekoje dažnai įbesta į elektroninių knygų skaityklę. Berniuko anglų kalba sparčiai tobulėja. Ir viskas dėl literatūros kūrinių. Anksčiau vietiniai gyventojai susidurdavo su knygų trūkumu, tačiau dabar Johnas gali rinktis iš daugiau nei 150 elektroninių knygų.
„Mums patinka ateiti į biblioteką, nes čia kiekvienoje knygoje randame daug naujų idėjų“, – sako jis.
Paaugliui pritaria ir jo draugas Dany Tuyizere'as: „Man čia patinka, nes sužinau daug naujų žodžių.“
Kuomet baigiasi skaitymo laikas, metas grįžti namo. O namai yra už maždaug 4 kilometrų. Tačiau šis atstumas Johnui nėra baisus – jis kiekvieną dieną kelyje praleidžia po dvi ar tris valandas, kad tik galėtų paskaityti.
Tokia yra XXI amžiaus Afrika – technologinės naujovės šalyje sparčiai plečiasi, bet ūkio reformų vis dar nematyti. Rvinkvavu yra geras visa to pavyzdys. Čia – maždaug 30 tūkst. žmonių bendruomenė, kurią sudaro daugiausia sunkiai besiverčiantys ūkininkai, nariai viena ranka stumia bananais apkrautus dviračius, o kita – kalba telefonu, kuriame, beje, yra ir internetas.
Dienomis jie sunkiai dirba laukuose, tačiau vakarais arba savaitgaliais keliauja į vietos biblioteką, kurioje pasineria į elektronines knygas.
Elektronines knygas regionui padovanojo Barselonoje įsikūrusi labdaros organizacija. Labai svarbu yra ne tik knygos, jau esančios skaityklėse. Šias galimybes gerokai praplečia mobilūs telefonai su 2G interneto ryšiu. Viso to pagalba galima pasiekti dar 39 tūkst. elektroninių knygų.
Šios technologinės galimybės labai padėjo pasklidus žiniai apie Zikos virusą Brazilijoje. Tuomet vietiniai Ruandos gyventojai ir medikai galėjo gauti priėjimą prie naujausių leidinių ir iš arčiau išsamiai susipažinti su šia infekcija.
„Skaitymo kultūra Ruandoje vis dar yra silpna, tačiau viskas nemokama, tad žmonės bet kada gali skaityti“, – sako labdaros organizacijos, pastačiusios biblioteką ir pradėjusios įgyvendinti skaitymo programą, darbuotojas Jeanas Marie Habimanas.
„Žmonės, kurie dalyvavo mūsų skaitymo programose, dabar labiau pasitiki savimi. Jie supranta, kas yra finansai, gali patys rašyti laiškus ar susirasti darbą“, – teigia kitas su skaitymo programa Ruandoje dirbantis žmogus Emmanuelis Ndayambaje'as.
Tačiau, pasak nevyriausybinės organizacijos „Reading4reading“ įkūrėjos Betsey Dickey, iš pradžių vietiniai žmonės į jų norą populiarinti skaitymą ir padėti jiems mokytis žiūrėjo skeptiškai.
Dabar viskas keičiasi.
„Iš pradžių jie bijojo, bet kuomet matai, jog tavo kaimynas yra raštingas ir gali pradėti kurti savo verslą... Dabar visa bendruomenė suprato, kokias galimybes ji turi. Moterys čia ateina mokytis ir kartu atsiveda savo vaikus“, – kalba B.Dickey.
Rvinkvavu regione vykdomas projektas nėra unikalus. Panašių projektų Afrikoje vyksta daug. Vien „Worldreader“ organizacija tokius projektus vykdo 14-oje Afrikos šalių. Visa to pagalba knygas gali skaityti per 100 tūkst. vaikų, o prie projekto prisideda daugiau nei 350 leidyklų.
Organizacijos „Worldreader“ įkūrėjas Colinas McElwee'as tikina, kad programa susiduria su sunkumais. Vienas tokių yra literatūros kūrinių vietine kalba stygius. Tačiau vietiniai gyventojai greitai įvaldo technologijas ir sparčiai mokosi kitų kalbų.
„Mes norime, kad skaitydami žmonės tuo mėgautųsi. Nenoriu pamokslauti, tačiau pasaulyje yra didelė nelygybė. Afrika pagal švietimą atsilieka nuo kitų šalių ir šį atotrūkį reikia mažinti“, – sako C.McElwee'as.
