„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rūta Elijošaitytė-Kaikarė: apie skaitymą, puikius vaikus ir nuostabius jų tėvelius

Daugelis tėvų savo vaikams linki gero ir supranta, kad būtent nuo jų priklauso, kokį ryšį vaikas užmegs su pasauliu. Tai, ką vaikas išmoksta pirmaisiais savo gyvenimo metais, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl mes stengiamės vaikus sveikai maitinti, rengti pagal metų laiką, skatiname juos judėti, mokome įvairiausių dalykų, kurie, tikimės, jam bus naudingi gyvenime. Drauge su vaikais žaidžiame, skaitome, juokiamės, kalbiname juos, supažindiname su aplinka. Pirmas ir svarbiausias pamokas vaikai gauna iš tėvų, iš savo šeimos.
Londono knygų mugėje pristatyta literatūra vaikams
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė / Severinos Venckutės nuotr.

Skaitymas jau nuo kūdikystės turėtų būti svarbi kasdienybės dalis. Tačiau skaitymo įgūdžių tyrimai rodo, kad Lietuvoje net 65 proc. tėvų teigia neskaitantys savo vaikams iki 2 metų ir 24 proc. tėvų – 3–6 metų vaikams. Tačiau skaitydami drauge mes kuriame skaitymo tradiciją. Vaikui, augančiam namuose, kuriuose yra knygų, šeimoje, kurioje imti knygą į rankas yra įprasta, skaitymas atrodys toks pat natūralus dalykas kaip ir valytis dantis prieš miegą ar užsidėti kepurę, kai lauke šalta ar sninga.

Kas jūsų šeimoje yra didžiausias skaitymo iniciatorius? Ar tik ne mažiausias šeimos narys? Juk labai dažnai vaikai atkeliauja pas mamą, tėtę ar senelius su knyga rankose ir prašo paskaityti arba tiesiog padainuoti, pasekti pasaką. Labai svarbu tuo metu rasti laiko bent trumpai istorijai – paskaitykite drauge su vaiku, pavartykite paveikslėlių knygas, pasekite pasaką. Net penkiolika minučių gali turėti nepakeičiamos naudos jūsų vaikui.

Kokia gi ta nauda? Sakoma, kad skaitymas vaikui balsu nuo jo gimimo yra pigiausia ir labiausiai atsiperkanti investicija į vaiko ateitį. Jeigu vaikui skaitoma nuo pirmųjų dienų, tikėtina, kad knyga ir liks svarbi jo gyvenime. Be to, didžiausi pokyčiai žmogaus smegenyse vyksta per pirmuosius trejus metus, o skaitymas, kalbėjimas su vaiku, įvairūs žaidimai drauge suteikia ne tik žinių ir ugdo tam tikrus gebėjimus, tačiau taip tėvai dalijasi ir pačiais svarbiausiais dalykais, kuriuos gali duoti savo vaikui – geriausiomis emocijomis, dėmesiu, saugumo jausmu, globa ir meile.

Skaitymas balsu plečia vaiko žodyną, jo kalbą daro įvairesnę. Tai ne tik padeda vaikui suprasti mus supantį pasaulį, bet ir išsakyti tai, kas jam svarbu. Skaitymas balsu, žinoma, padeda vaikui tapti raštingam, jam tampa lengviau atpažinti tam tikrus ženklus ir išsiaiškinti įvairias situacijas. Be visa to, juk skaitymas suteikia didžiulį malonumą. Knyga gali būti ir atostogos, ir nuotykiai, ir net pabėgimas nuo kasdienybės.

Teiginys, kad skaityti galima ne tik nuo pirmųjų vaiko dienų, bet jau ir tada, kai mama dar tik laukiasi, dažnai sutinkamas su nuostaba. Tėvams kyla ir kitas klausimas – ką skaityti tokiam mažam vaikui, kuris dar net nesupranta, kas jam skaitoma? Kūdikystė – puikus metas lopšinėms, čiūčiavimams, išraiškingai skaitomoms ir net suvaidintoms trumpoms pasakaitėms. Tačiau dabar galima įsigyti ir knygučių, tinkamų kūdikiui, jau pačiam imančiam žaislus į rankas. Jos pagamintos iš įvairios tekstūros medžiagų ir yra minkštos, tad vaikas gali jas pažinti lytėjimu ir netgi kramtyti. Galbūt ir sunku tokį procesą pavadinti skaitymu, bet sklaidydamas kad ir tokios knygos puslapius, juos uosdamas ar ragaudamas vaikas susipažins su knyga ir žinos, kad joje galima rasti pačių įdomiausių dalykų.

Kai vaikas jau ima rinktis pats, ką norėtų skaityti, neretai tėvai ima stebėtis, kodėl vaikas pasirinko vieną ar kitą knygą. Tačiau net jeigu jums nepatinka knyga, kurią išsirinko jūsų jaunasis skaitytojas, jokiu būdu nedrauskite jam skaityti – drausti yra blogiausia, ką galime padaryti. Paklauskite savo vaiko, kodėl jis ją išsirinko, ką įdomaus joje randa. Galų gale, perskaitykite knygą patys, kad galėtumėte su vaiku apie ją pasikalbėti – galbūt sužinosite ką nors naujo apie vaiko pomėgius, o gal išsiaiškinsite knygos pasirinkimo motyvus ir kitąkart patys galėsite jam rekomenduoti knygą, kuri jam patiks.

Scanpix/Panthermedia nuotr./Vaikas skaito knygą.
Scanpix/Panthermedia nuotr./Vaikas skaito knygą.

Vaikai ir suaugę dalykus supranta skirtingai. Pastaruoju metu dažnai tenka sulaukti tėvelių klausimo – ar galima vaikams skaityti pasaką, kurioje vyksta siaubingi dalykai? Apie tai rašo vaikų psichologas Brunas Betelheimas savo knygoje „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba. Psichoanalitinis požiūris“: „Suaugusiajam, kuris vaikystėje nesusidūrė su pasakų fantazijomis arba šiuos atsiminimus išstūmė, pasakos gali atrodyti beprasmės, fantastinės, baisios ir visiškai neįtikėtinos“, arba „Kai kurie žmonės tvirtina, kad pasakos „teisingai“ nevaizduoja, koks yra gyvenimas, todėl yra žalingos.

Šiems žmonėms neateina į galvą, kad „tiesa“ vaiko gyvenime gali skirtis nuo suaugusiųjų „tiesos“. Šioje knygoje kalbama apie pasakų reikšmę vaiko gyvenime, nes, autoriaus nuomone, būtent jos yra pati geriausia literatūra vaikui. Tačiau daugelį jo išsakomų tiesų galima pritaikyti kalbant ir apie kitas vaikų knygas, kuriose vaikas atranda tai, kas jam yra įdomu ir priimtina (ir galbūt netgi nebūtinai naudinga tuo metu, kai jis ją skaito), nors suaugusieji šias gali laikyti didžiausia nesąmone.

Kai kuriose šalyse neskaitymas yra tapęs valstybine problema, kuriai spręsti pasitelkiamos įvairiausios metodikos. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net dviem trečdaliams vaikų, pradėjusių lankyti mokyklą, trūksta elementarių raštingumo įgūdžių. Tad problemą spręsti ėmėsi JAV pediatrų asociacija. Jie rekomenduoja visiems vaikų gydytojams kalbėtis su tėvais apie vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, pasakoti apie žodžių ir paveikslėlių knygų suteikiamą naudą jų vaikams ir pabrėžti, kad skaitymas stiprina kalbinius gebėjimus, ugdo raštingumą ir, žinoma, stiprina vaikų ir tėvų ryšį. Jų rekomendacijos – ką ir kaip skaityti įvairiais amžiaus tarpsniais, nuo ko pradėti, kokias knygas ir kaip rinktis – yra prieinamos internete visiems tėvams. Į skaitymą žiūrima kaip į labai svarbų procesą, būtiną sėkmingai vaiko raidai ir gerai sveikatai.

Kai vaikas jau ima rinktis pats, ką norėtų skaityti, neretai tėvai ima stebėtis, kodėl vaikas pasirinko vieną ar kitą knygą. Tačiau net jeigu jums nepatinka knyga, kurią išsirinko jūsų jaunasis skaitytojas, jokiu būdu nedrauskite jam skaityti – drausti yra blogiausia, ką galime padaryti.

Taigi skaitykime savo mažyliams, tik prisiminkime, kad nereikia vaiko versti skaityti, kai jis to nenori ar jam tai kelia stresą, kaip ir nereikia jam drausti rinktis knygas pačiam. Užtenka 15–20 min. skaitymo kasdien, jaukios aplinkos ir tinkamos knygos (nenustebkite – mažas vaikas kartais gali norėti skaityti tą pačią knygą net keletą vakarų ar net savaičių iš eilės). Knyga mums leidžia pažinti, atrasti, ugdyti vaizduotę ir suprasti kitą, bet pirmiausia – save.

Tekstas publikuotas žurnale „Knygų vaikai“. Šį leidinį rasite ir nemokamai parsisiųsti galite paspaudę čia arba skaityti sekdami naujienas feisbuke.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs