Naujausia rašytojos knyga „Druska jūrai“ („Salt to the Sea“) skaitytojus nukelia į Antrojo pasaulinio karo metus, į laikotarpį, kuomet įvyko didžiausia jūrų katastrofa istorijoje. Tuomet Baltijos jūroje nuskendęs vokiečių laivas „Wilhelm Gustloff“ kartu su savimi į jūros dugną nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybes.
Knygoje persipina keturių jaunų žmonių, turinčių skirtingą karo meto patirtį, likimai katastrofą patiriančiame laive: slaugytoja iš Lietuvos, pabėgėlis iš Lenkijos, vokiečių kariuomenės dezertyras ir jaunas nacis stumia šalin politines pažiūras, socialinius skirtumus ir siekia tik vieno – išsigelbėjimo.
Svarbiausia – emocija
„Druska jūrai“ jau ne pirma rašytojos knyga. Pirmoje, „Tarp pilkų debesų“, R.Šepetys pasakojo apie Sibiro stovyklas, į kurias buvo vežamos lietuvių šeimos.
„Aš rašau knygas, bet tai nėra mano pasakojimai. Faktas, kad tai tampa bestseleriu, rodo, kad kažkas pasaulyje sako: mes jūsų nepamiršome, jūs mums svarbūs“, – apie savo kūrybą sako lietuvių kilmės rašytoja.
Rašant knygą „Druska jūrai“ R.Šepetys trejus metus skyrė istorijos tyrinėjimams. Paklausta, kaip jai pavyksta sunkų istorinį laikotarpį sudėti į lengvai skaitomą knygą, rašytoja teigė, kad viską nulemia emocijos.
„Aš visą dėmesį skyriau istoriniams liudijimams. Mano pirmą knygą („Tarp pilkų debesų“ – red. past.) labai emocionaliai papildė žmonių, su kuriais aš buvau susitikusi, liudijimai, kaip jie buvo pasmerkti koncentracijos stovyklose Sibire. Išties aš labai pasitikiu tokiais liudijimais, nes jie turi emocinį autentiškumą“, – kalbėjo rašytoja.
Rašytoja gimė JAV, lietuvio ir amerikietės šeimoje. Jos tėvas iš Lietuvos išvyko 1940 metais – Antrojo pasaulinio karo metu.
Paklausta, ar būtent dėl to ji savo knygos herojėmis pasirenka moteris, R.Šepetys atsakė: „Tai viena iš priežasčių. Tačiau yra ir kita. Lietuvos kultūroje moterų archetipas yra labai svarbus. Per Lietuvos okupaciją sovietai nužudė visus geriausius ir ryškiausius Lietuvos vyrus, ir moterys liko tam, kad išsaugotų šalies kultūrą, kalbą, ir tam jos pasitelkė meną.“
Taip pat rašytoja pridūrė, kad šiuo metu Lietuvos prezidentė irgi yra moteris.
Identiteto ieškojimas
R.Šepetys pasakoja, kad gimti ir užaugti JAV su tokiu vardu ir pavarde nėra paprasta. Ypač kitokioje kultūroje.
„Aš manau, kad net mano pirmos knygos rašymas išties buvo savo tapatybės ieškojimas. Augdama Detroite aš jaučiausi gana vieniša. Tada supratau, kad ne tik skaitymas leidžia atsikratyti vienatvės, bet tai daro ir rašymas“, – sako lietuvių kilmės autorė.
Ji pasakoja, kad apie Lietuvos istoriją nieko nežinojo iki paauglystės. Tik tuomet ji pradėjo domėtis savo tėvo gimtine ir tai ją labai paveikė.
„Dabar kiekvieną dieną susitinku žmones, apie kuriuos galvoju – kur tu buvai, kuomet aš buvau vaikas?“ – teigia R.Šepetys.
Rašytoja gimė JAV, lietuvio ir amerikietės šeimoje. Jos tėvas iš Lietuvos išvyko 1940 metais – Antrojo pasaulinio karo metu.
Laukiama kino filmo
2011 metais Lietuvoje pasirodęs pirmasis rašytojos romanas „Tarp pilkų debesų“ tapo tikru tarptautiniu bestseleriu ir išgarsino autorę visame pasaulyje. Romanas išleistas jau daugiau nei 50 pasaulio šalių.
Pagal šią knygą yra kuriamas kino filmas. Jis turėtų būti pristatytas 2017 metų pradžioje. Šią kino juostą režisuoja režisierius Marius Markevičius, o su montažu dirba pasaulinio lygio specialistė Veronika Jenet, kuri yra dirbusi su tokiomis kino žvaigždėmis kaip Nicole Kidman ir Kate Winslet.
Pavasarį kino filmavimo darbai buvo persikėlę ir į Lietuvą.