TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus knygų mugė grįžo: ką šiemet labiausiai pirko skaitytojai?
Kaip rašoma knygos, kurią išleido leidykla „Alma littera“, anotacijoje, „Laiko nusikaltimai“ tarsi tęsia geriausių Europos siurrealistinių romanų tradiciją. Jau nuo pirmų puslapių autorius žaidžia skaitytojo sąmone, sukurdamas apgaulingą iliuziją, kad tai realistinis romanas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau skaitytojo neapleidžia įspūdis, kad S.Parulskis nutrina visas realistinio pasakojimo ribas. O kūrinyje susipina nuotykių, kriminalinio, erotinio romano elementai.
-
Naują knygą pristatęs Valdas Papievis: „Man patiko aprašyti griūvantį Paryžių“
-
Į Lietuvą atvykęs A.Mickūnas: „Mano gyvenimėlis kaip sapnas, bet galim toliau sapnuoti“
-
„Slava Ukraini“: Knygų mugėje – jautrūs rašytojų žodžiai karo paliestiems
-
Vilniaus knygų mugė grįžo: ką šiemet labiausiai pirko skaitytojai?
-
Rolandas Rastauskas: „Matote blogiausią Knygų mugės knygą“
Grįžimas į 2003 metus
Knygos pristatyme Ernesto Parulskio paklaustas, ar pamena, kokios buvo šio romano užuomazgos, Sigitas Parulskis šypsojosi, kad neprisimena.
„Aš tau priminsiu“, – į tai atsakė E.Parulskis.
Jis pasakojo, kad romano „Laiko nusikaltimai“ užuomazgos atsirado 2003 metais, jam vadovaujant vienam internetiniam portalui. Tuomet S.Parulskio buvo paprašyta sukurti romaną, kuris būtų epizodais publikuojamas internete – po vieną epizodą per savaitę.
„Mes romano taip ir nebaigėm. Man atrodo, kad ir tau nusibodo“, – šypsojosi E.Parulskis.
„Aš manau, tada mums abiem tai nusibodo. Ir nebuvo tikslo pabaigti, norėjome tik pabandyti, o ne baigti. Vis tiek galiausiai svarbus rezultatas“, – į tai atsakė S.Parulskis, rodydamas į knygą.
Kodėl knyga pasirodė tik 2022 metais?
Nacionalinės premijos laureatas pasakojo, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai reikėjo kuo nors užsiimti. Tuomet ji kažkam ir parodė šiuos anksčiau publikuotus epizodus.
„Sako, labai gerai. Užteko vieno žmogaus nuomonės, nes jei vienas taip sako, reiškia, kad visiems patiks“, – ironizavo autorius.
Jis dėkojo E.Parulskiui, kuris jį skatino pradėti rašyti istorijas, kurios buvo publikuotos internete, ir tuo pačiu prisiminė, kokų reakcijų tuomet sulaukdavo.
„Atsimenu, sulaukiau daug priekaištų, kad kaip rašytojas gali rašyti internetui. Literatūrai tai buvo ne vieta“, – sakė S.Parulskis.
Rašytojas taip pat pasakojo, kad tvarkydamas šiuos epizodus juos gerokai perrašė.
Svarbūs momentai
Nenorėdamas atskleisti daug detalių apie kūrinį, E.Parulskis pasakojo, kad knygos „Laiko nusikaltimai“ siužetas prasideda istorija, kaip pagyvenęs žmogus, vadinamas Brazausku, atvyksta į Vilnių ir tuomet netikėtai prasideda mirčių ir žmogžudysčių serija.
Jis kalbėjo, kad bet koks platesnis kalbėjimas apie šį kūrinį išduotų jo siužeto detales ir sugriautų visą malonumą skaitytojams. E.Parulskis, pasakodamas apie autoriaus knygą, sakė, kad kiekviena detektyvinė istorija pabaigoje turi momentą, kuris verčia skaitantįjį aiktelėti, o geri detektyvų kūrėjai geba sukurti tris ar net keturis tokius momentus.
„Laiko nusikaltimuose“ tokius momentus sutinkame bene kiekviename epizode“, – knygą gyrė E.Parulskis.
Tuo metu pats knygos autorius juokdamasis kalbėjo, kad nereikėtų šios knygos suprasti, kad tai detektyvas. Pasak jo, tai avantiūrinis romanas.
„Aš neturėjau tikslo sukurti detektyvą. Užbėgdamas už akių, jei norėsi paklausti, kodėl rašiau tokią knygą, o ne aukštosios literatūros žanro, pasakysiu, kad aš norėjau tokią parašyti“, – kalbėjo S.Parulskis.
Jis pasakojo, kad sulaukė priekaištų ir pasisakymų, kad ankstesnės jo knygos buvo nepavykusios, tad esą dėl to jis ėmėsi rašyti tokią, kokia virto „Laiko nusikaltimai“.
„Bet aš tokios ir norėjau. Yra žmonių, kurie mano, kad Nacionalinės premijos laureatas negali rašyti tokių knygų“, – kalbėjo S.Parulskis.
