Po žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje S.Rushdie sakė: „Reikia ginti satyros meną, būtent jis visuomet buvo laisvės ginklas prieš tironiją, nesąžiningumą ir kvailumą.“ Jis teigė, kad religinis totalitarizmas islamo širdyje išsivystė į mirtiną mutaciją. „Pagarba religijai“ tapo kodine fraze, reiškiančia „religijos baimė“. Religijos, kaip ir visos kitos idėjos, nusipelno kritikos, satyros ir taip – mūsų bebaimės nepagarbos“, – sakė S.Rushdie.
Kalbėdamas Vermonto universitete S.Rushdie sakė, kad jam pyktį kelia tai, jog dabar kai kurie tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų atstovai ima versti kaltę pačioms aukoms.
„Prancūzijos satyra visuomet buvo labai aštri ir šiurkšti“, – sakė S.Rushdie, kurį papiktino tai, kad karikatūristai imti vadinti rasistais ir apkaltinti, jog patys prisišaukė tokius radikaliųjų islamistų veiksmus.
Gali nemėgti „Charlie Hebdo“, tačiau faktas, kad nemėgsti jų, neturi nieko bendro su jų teise kalbėti
S.Rushdie sako, kad kai kas klaidingai įsivaizduoja, jog turi būti išlaikoma žodžio laisvė, tačiau ji neturėtų kažko įžeisti ar eiti per toli. „Tiek Johnas F.Kennedy, tiek Nelsonas Mandela naudojo tą pačią trijų žodžių frazę, kuri, mano manymu, viską pasako: „Laisvė yra nedalijama“. Negali jos atsiriekti, nes tokiu atveju ji nustoja būti laisvė. Gali nemėgti „Charlie Hebdo“, tačiau faktas, kad nemėgsti jų, neturi nieko bendro su jų teise kalbėti.“
Autorius, kuriam pačiam po „Šėtoniškų eilių“ išleidimo daug metų teko slapstytis nuo islamistų, paskelbusių jam mirties nuosprendį, keršto, sakė, kad meno paskirtis yra plėsti ribas, atverti protus.
„Menininkai, kurie eina iki šių ribų ir jas praplečia, dažnai susiduria su labai galingomis jėgomis, kurios stumia juos atgal. Jie susiduria su jėgomis, kurios tylą priešpastato kalbai. Cenzūros jėgomis, kurios kovoja su laisvu žodžiu“, – sakė S.Rushdie.
