Naujoje knygoje „21 Lessons for the 21st Century“ mokslininkas kalba apie didžiausius dabarties iššūkius žmonijai, ir „The Guardian“ ta proga pakalbino autorių.
– Dabar jūs esate labai didelio dėmesio sulaukiantis intelektualas. Kaip pasaulinis pripažinimas pakeitė jus?
– Aš turiu kur kas mažiau laisvo laiko. Aš daug keliauju po pasaulį, dalyvauju konferencijose, duodu interviu, iš esmės kartodamas tai, ką, mano nuomone, jau žinau, ir turiu vis mažiau laiko naujiems tyrimams. Vos prieš kelis metus buvau niekam nežinomas istorijos profesorius, kurio specializacija – viduramžių istorija, o mano auditoriją visame pasaulyje sudarė kokie penki žmonės, kurie skaitė mano straipsnius. Taigi, mane ganėtinai šokiruoja tai, kad kai aš kažką parašau, potencialiai milijonai žmonių tai perskaitys. Bendrai paėmus, mane džiugina, kas nutiko. Juk nori ne tik pasisakyti, bet ir būti išgirstas. Privilegija dabar turėti tokią auditoriją.
Kinija padarys viską, kad būtų dirbtinio intelekto revoliucijos priešakyje.
– Kaip jūs nusprendžiate, kokie yra svarbiausi laikmečio klausimai?
– Naujausią knygą buvo lengviausia parašyti, nes ji gimė iš pokalbių su publika. Jos turinį nulėmė klausimai, kurie man buvo užduodami interviu ir viešų pasirodymų metu. Ankstesnės dvi mano knygos buvo apie ilgalaikę žmonijos praeitį ir ateitį. Tačiau negali gyventi praeityje ir negali gyventi ateityje. Gali gyventi tik dabartyje. Taigi, jeigu negali daryti tų toli siekiančių išvadų, kartu kažką pasakydamas apie imigracijos krizę, „Brexit“ ar netikras naujienas, koks viso to tikslas?
– Ar manote, kad žmonės supranta dabar vykstančių biotechnologinių ir informacinių technologijų revoliucijų prasmę?
– Prieš penkerius metus dirbtinis intelektas atrodė tarsi mokslinė fantastika. Privačiame versle ir akademiniame pasaulyje žmonės bent jau suvokė viso to potencialą, tačiau politikoje ir viešajame diskurse apie tai beveik nieko nebuvo girdėti.
Tuomet kai kurios vyriausybės suprato, kas vyksta. Man susidaro įspūdis, kad Kinija pirmoji suvokė, kas vyksta. Manau, tai kyla ir iš industrinės revoliucijos sukeltos nacionalinės traumos, tuomet jie nespėjo įšokti į traukinį, buvo palikti užnugaryje ir dėl to smarkiai nukentėjo. Jie padarys viską, kad būtų dirbtinio intelekto revoliucijos priešakyje. Maždaug per pastaruosius metus europiečiai ir amerikiečiai tai taip pat suvokė. Dabar mes kylame į pilno pajėgumo dirbtinio intelekto varžybas, ir tai yra labai labai blogos naujienos.
– Kodėl liberalizmui kyla smarkiausia didžiųjų duomenų grėsmė?
– Liberalizmas paremtas idėja, kad žmogus turi privilegijuotą suvokimą apie savo paties vidinio pasaulio jausmus, mintis, pasirinkimus ir niekas iš išorinio pasaulio negali iki galo suprasti jo. Būtent dėl to tavo jausmai yra svarbiausias matmuo tavo gyvenime, o taip pat politikoje ir ekonomikoje – rinkėjas žino geriausiai, klientas visuomet teisus.
Net jeigu neurologijos mokslas rodo mums, kad nėra tokio dalyko kaip laisva valia, gyvenime tai atrodė logiška – niekas negali suprasti ir manipuliuoti tavo giliausiai slypinčiais jausmais. Tačiau dabar biotechnologijų ir informacinių technologijų mokslų susiliejimas, o taip pat galimybė apie kiekvieną žmogų surinkti didžiulius kiekius informacijos ir efektyviai juos panaudoti reiškia, kad mes esame netoli ribos, kuomet išorinės sistemos galės suprasti jūsų jausmus geriau nei jūs pats. Šmėkštelėjimą to galėjome pamatyti nuvilnijusioje netikrų naujienų epidemijoje.
Visuomet buvo netikrų naujienų, tačiau šis atvejis išskirtinis tuo, kad gali parengti pranešimus konkretiems žmonėms, nes žinai jų išankstines nuostatas. Kuo labiau žmonės tiki laisva valia, tuo, kad jų jausmai atspindi kažkokias mistines dvasines galias, tuo lengviau jais manipuliuoti, nes jie netikės, jog jų jausmus sukuria ir jais manipuliuoja kažkokios išorinės sistemos.
– Jūs rašote aiškiu, skaidriu stiliumi, tačiau ar nebūna taip, kad skaitytojai vis tiek nesupranta jūsų?
– Taip, gana dažnai. Ir tai suprantama. Kartais tai yra dėl to, kad jie iš tiesų nenori suprasti. Kartais dėl to, kad daug temų yra naujos ir sudėtingos. Nemanau, kad vienos knygos perskaitymas gali paaiškinti visus šiuos dalykus. Tai mokslininkų atsakomybė – kai jie kalba nespecializuotai auditorijai, jie turėtų kalbėti kaip įmanoma aiškiau. Tačiau aš neturiu iliuzijų, kad visi supras, ką aš rašau, taip, kaip aš buvau sumanęs.
– Jūs sakote, kad jeigu nori geros informacijos, mokėk už tai gerus pinigus. Pagal Silicio slėnio dėsnius, informacija turi būti nemokama, ir tam tikru mastu internetinės žiniasklaidos rinka pasekė tuo. Ar tai išmintinga?
– Nemokamos informacijos idėja yra labai pavojinga, kai mes kalbame apie naujienų rinką. Kai yra tiek daug nemokamos informacijos, kaip patrauksi žmonių dėmesį? Tai tampa tikrąja preke. Šiuo metu stengiamasi patraukti jūsų dėmesį, parduoti jį reklamdaviams, politikams ir kitiems – taip kuriama vis daugiau nepagrįstų, melagingų sensacingų istorijų.
Kai kurios netikros naujienos kuriamos Rusijos programišių, tačiau kai kurios – dėl neteisingos paskatos struktūros. Nėra bausmės už sensacingos netikros naujienos paskelbimą. Mes pasiruošę mokėti už aukštos kokybės maistą, drabužius ir automobilius, taigi kodėl taip neturėtų būti ir su aukštos kokybės informacija?
– Mes gyvename beprecedenčių pokyčių laikais. Ar žmonija pajėgi išgyventi tokius didelius pokyčius?
– Mums reikia palaukti, kad tai pamatytume. Mano pagrindinė baimė yra susijusi su psichologija – ar mes psichologiškai esame pasirengę tokiam pokyčių kiekiui. Per pastaruosius du dešimtmečius pokyčiai nuolatos vis greitėjo. Mano senelei yra 93-eji ir ji jaučiasi neblogai. Apskritai imant, mes išgyvensime. Tačiau ar galėsime tai padaryti dar kartą, – tam nėra garantijos. Mums reikia investuoti daugiau resursų į psichologinį žmonių pasirengimą atstatyti jėgas.
– Ką jums reiškia meditacija ir kodėl ji ji yra svarbi?
– Man tai yra būdas suprasti realybę – pirmiausia apie save, o paskui – realybę apie visą kitą pasaulį, be jokių istorijų, fikcijų ir mitologijų. Tiesiog stebėti, kas iš tiesų vyksta.
Svarbiausias klausimas man yra, kaip atpažinti skirtumą tarp fikcijos ir realybės, ir būtent dėl to meditacija mano gyvenime yra tokia svarbi. Ar ji svarbi kitiems žmonėms, priklauso nuo kiekvienos asmenybės. Paskutinis mano knygos skyrius yra asmeniškesnis, nes jis skirtas meditacijai. Baiminausi, kad žmonės sakys, jog aš bandau įpiršti nuomonę, jog meditacija išspręs visas mano keliamas problemas. Ji gali padėti žmonėms susidoroti su stresu, tačiau ji, be jokių abejonių, nebus panacėja nuo visų žmonijos problemų.
– Kaip nutiko, kad rugsėjo mėnesį Londone jūs pasirodysite viename renginyje su Natalie Portman?
– Man tai pasirodė įdomi idėja. Ji nėra tiesiog kino žvaigždė, ji yra labai inteligentiška asmenybė, turinti išsilavinimą mokslo ir psichologijos srityje. Taigi, bus įdomu pakalbėti su žmogumi, kuris priklauso dviem stovykloms. Manau, kad žvelgiant iš jos požiūrio taško, viskas atrodo visiškai kitaip.
– Ar jums nekelia susirūpinimo, kad žmonės žiūrės į jus kaip į išminčių ar aiškiaregį, kuris žino atsakymus į visus klausimus?
– Taip, suprantu tai, ypač turint galvoje, kad aš neturiu atsakymų, bent jau į daugelį klausimų. Man žinoma žmonijos tendencija norėti, kad kažkas turėtų visus atsakymus, ir tiesiog daryti tai, ką jis ar ji sako. Be jokių abejonių, aš nesu toks žmogus. Taigi, aš tikiuosi, kad žmonės skaitys knygą ne kaip patikimą gyvenimo XXI amžiuje gidą, bet kaip klausimų sąrašą. Negali gauti atsakymų prieš tai nesurengus diskusijos. Taigi, pirmiausia mums reikia pradėti diskusijas.
