Šis dviejų rašytojų susitikimas vyko tartum neformalioje aplinkoje, nepaisant filmavimo kamerų, o pokalbį lydėjo improvizuoti klausimai, fragmentiški atsakymai į juos ir nuolatiniai pajuokavimai.
Nuo galvos iki popieriaus – ilgas kelias
Sovietmečiu pasirodžiusių ir didelio susidomėjimo sukėlusių novelių knygos „Pasaulis be ribų“, romanų „Žalčio žvilgsnis“ bei „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ autorius S.T.Kondrotas paklaustas, ar šiandien jaučiasi rašytoju pensininku, teigė, jog jaučiasi tiesiog pensininku.
„Na, o rašytojas galvoje šį tą rašinėja. Tačiau nuo galvos iki popieriaus kelias ilgas, reikia prisiversti sėsti ir rašyti. Todėl dabar tai, ką užsirašau, daugiausia lieka pastabomis paraštėse“, – apie savo dabartinį rašymą kalbėjo S.T.Kondrotas.
Jis taip pat pažymėjo, kad matant, kiek yra prirašyta knygų ir kiek kasmet jų išleidžiama, noras pačiam kažką rašyti tiesiog praeina savaime.
Tą akimirką, kai tave užklumpa nauja, geniali mintis, tikėtina, artimiausiu metu sužinosi, jog apie tai jau yra parašyta knyga, o gal ir ne viena.
„Tą akimirką, kai tave užklumpa nauja, geniali mintis, tikėtina, artimiausiu metu sužinosi, jog apie tai jau yra parašyta knyga, o gal ir ne viena. Beveik viskas jau yra parašyta, todėl nėra didelio noro rašyti pačiam“, – teigė rašytojas.
S.Parulskio paklaustas, ar kada nors mąstė tokiomis sąvokomis kaip rašytojo misija ar identitetas, S.T.Kondrotas teigė, jog sovietmečiu būti rašytoju reiškė privilegiją, todėl daugelis įprato turėti rašytojo vaidmenį, kurį patys sau ir susikurdavo.
„Toks anuomet buvo kultūrinis fonas, visuomenės mentalitetas. Kažkas mąstė, jog tai iš Dievo, kažkam – iš prigimties. Tačiau rašymas, visų pirma, yra amatas. Teoriškai beždžionės gal ir neišmokysi rašyti, bet paprastą žmogų, manau, įmanoma. Tam dabar padeda visokie rašymo kursai“, – teigė S.T.Kondrotas, pats pripažinęs, mielai būtų išklausęs tokius kursus ir gal jie net būtų padėję geriau planuotis savo rašymą.
Magiškas realizmas ir daiktų fotografija
1986 metais būdamas 33-ejų, S.T.Kondrotas pasitraukė iš Sovietų sąjungos ir apsigyveno Europoje, dirbo Laisvosios Europos radijo bendradarbiu Miunchene, vėliau radijo lietuvių skyriaus direktoriumi Prahoje.
Rašytojui emigravus, jo magiško realizmo vaizdinių kupinos knygos buvo išimtos iš bibliotekų bei knygynų lentynų, o nauji knygų leidimai bei nauji kūriniai pasirodė jau tik nepriklausomybės laikotarpiu.
„Pasitraukęs į Vakarus, turėjau užsidirbti pinigų kitais būdais nei iki šiol, todėl likdavo mažiau laiko. Aš negaliu rašyti priešokiais, man būtina įsigyventi į kūrybinį procesą ir būti pačiame tekste. Todėl per laiką, kuomet nerašai, daug kas sutrūkinėja ir rašyti tampa sunkiau“, – kalbėjo S.T.Kondrotas.
Prahoje uždarius Laisvosios Europos radiją, rašytojas persikėlė gyventi į JAV, kur pradėjo savo kaip fotografo karjerą.
Kai Laisvosios Europos radijas buvo uždarytas, pagalvojau, ką dabar veikti, ir sugalvojau tapti fotografu.
„Fotografija, – anot rašytojo, – jo gyvenime atsirado pusiau metafiziniais principais“.
„Mano senelis iš motinos pusės Seredžiuje buvo fotografas, vėliau ištremtas į Sibirą. Tačiau jo namuose ant aukšto buvo fotoaparatai, objektyvai, gausybė jo nuotraukų. Pirmąjį fotoaparatą „Smena“ dovanų gavau būdamas dešimties ir nuo to laiko šį bei tą fotografuodavau. O kai Laisvosios Europos radijas buvo uždarytas, pagalvojau, ką dabar veikti, ir sugalvojau tapti fotografu“, – prisiminė S.T.Kondrotas.
Tačiau, kaip juokavo rašytojas, situacija čia vėl pasikartojo kaip ir su kitomis „genialiomis“ idėjomis.
„Tuo pat metu atsirado skaitmeninė fotografija ir milijonams žmonių kilo tokia pat „geniali“ mintis. Todėl kai JAV atėjau į rinką ir pasiūliau savo kaip fotografo paslaugas, niekas net akių nepakėlė“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, likimas S.T.Kondrotą atvedė prie daiktų fotografijų, mat plečiantis internetinių paslaugų rinkai, įvairioms parduotuvėms reikėjo jų parduodamų prekių nuotraukų. Ilgainiui jo įkurta fotografijos studija tapo komerciškai sėkminga, o daugelis daiktų, kuriuos galima įsigyti „Amazon“ internetinėje parduotuvėje, fotografuota S.T.Kondroto studijoje.
Šiuo metu rašytojas daugiau užsiima vertimais iš anglų į lietuvių kalbą.
2020 metais išleista jo knyga „Kolekcionierius“, į kurią sudėta visa rašytojo trumpoji proza – novelės, apsakymai bei apysakos.
Tais pačiais metais už viso gyvenimo nuopelnus S.T.Kondrotas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Šiuo metu rašytojas gyvena Los Andžele.
