Kinas: Alexo van Warmerdamo kūryba
V.Migonytė-Petrulienė – didelė įvairių kino žanrų mėgėja, todėl išsirinkti vieną kūrinį nebuvo lengva. Čia ji įvardijo Goerge'o Lucaso „Žvaigždžių karų“ sagą, Jimo Jarmuscho bei Quentino Tarantino kūrybą, Samo Esmailo „Mr. Robot“, Wilhelmo Behrmano „Caliphate“ serialus bei Mani Haghighi iranietišką mistinį detektyvą su psichodeliniais elementais „Drakonas atvyksta!“.
„Esu tikra, kad vienas iš svarbiausių elementų, padedančių palaikyti gerą psichologinę sveikatą, yra gebėjimas į savo kasdienybę žvelgti paprasčiau, nesureikšminant neišvengiamos buities smulkmenų ir sudėtingų žmogiškų santykių, drąsinti save į sunkias situacijas reaguoti remiantis „pusiau pilnos“, bet ne „pusiau tuščios“ stiklinės principu. Tai būtų siekiamybė, o priemonė – humoras“, – teigė ji.
„Todėl pirmasis vardas, apie kurį pagalvojau – garsus olandų scenaristas, režisierius ir aktorius Alexas van Warmerdamas, – sakė ji. – Atradau jo filmus visiškai atsitiktinai prieš maždaug penkerius metus. Viena iš priežasčių, įtraukusių į A.van Warmerdamo kūrybą – ironija ir juodas humoras, kuriuo autorius meistriškai žongliruoja pasakodamas apie gyvenimiškas situacijas, neretai absurdiškas, aplankančias mane ir kiekvieną iš mūsų dažniau, nei norėtųsi. Rekomenduočiau visiems, trokštantiems nusimesti dienos rūpesčių maišelį, pažiūrėti „Abelį“, „Šiauriečius“, „Mažąjį Tonį“ ir kitus jo darbus.“
Ji taip pat mini ir šiuo metu kuriamą airių menininkės Aideen Barry kūrinį apie Kauno modernizmą.
Architektūra: Kauno tarpukario modernizmas
Atskleisti savo mėgstamiausią architektūros kūrinį V.Migonytei-Petrulienei buvo itin sudėtinga: „Ne tik, dėl to, kad mėgstamos architektūros kūrinių ir juos projektavusių architektų yra daug. Labiau dėl to, kaip vienas ar kitas objektas ir su juo susijusi istorija keitė nusistovėjusias pažiūras, atspindėjo besikeičiančios visuomenės aplinkybes, reiškė progresą, mąstymo raidą, sumaniai išpildė idėją.“
Nenorėdama „pasiklysti“, ji nesižvalgė už Kauno ribų. „<...> Kauno tarpukario modernizmas žavus dėl visumos, – sakė ji, – [Čia susipina] skirtingų architektūros mokyklų įtakos, vietos statybinės medžiagos, tautinio stiliaus paieškos, architektūros kritika, to meto visuomenės pastangos neįtikėtinu tempu kurti sostinę Kaune... Gal todėl nėra vieno vienintelio pastato, nes vaikštinėjimas jaukiomis Žaliakalnio gatvelėmis, autentiškų architektūros detalių atradimai ir virš namų stogų vis iškylanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vertikalė mano sąmonėje sulimpa į vientisą kūrinį.“
Literatūra: leidyklos „Lapas“ knygos
„Turiu prisipažinti, kad grožinei literatūrai pastaruoju metu laiką skiriu vis rečiau“, – teigė istorikė.
Pasak jos, vasaros metu ji mėgaujasi „vieno-dviejų vakarų lengvai skaitomais skanėstais“. Vieni jų – Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“, Viet Thanh Nguyen „Šalininkas“ ir t.t.
V.Migonytė-Petrulienė šiuo metu daugiau laiko skiria profesinei literatūrai, todėl jos rekomendacija bus su tuo ir susijusi. Jos manymu, vienas įdomiausių pastaraisiais metais vystomų projektų yra leidyklos „Lapas“ architektūros gidų serija.
Čia ji išskyrė 2020 metais pasirodžiusią knygą „Neringa. Architektūros gidas“, kurioje skaitytojas gali susipažinti su pašnekovės tekstu bei Marijos Drėmaitės, Martyno Mankaus bei Vasilijaus Safronovo tekstais.
„Naujausias jų [projektas] yra skirtas pasakojimui apie apie Kuršių Nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu. Čia architektūra statyta nuo XIX a. iki šių dienų. Ji įdomiai pristatoma net ja nesidomintiems, bet smalsiems krašto lankytojams. Pandemijos metu po Lietuvą keliauti tampa vis populiariau, o su gidu tą daryti galima ir įdomiau“, – sakė ji.
Meno parodos ir dvigubi malonumai
„Pamenu kelis labai stiprius pojūčius, susijusius su meno parodų lankymu. Vienas iš jų įvyko Briugėje, kada pamačiau Hieronymus Boscho „Pragarą“, kitas – lankantis Prado muziejuje ar Luvre, – pasakojo. – Žinoma, prie tam tikrų meno kūrinių Luvre nebuvo galima prieiti, bet nesupratau, kodėl. Kitame aukšte olandų, flamandų kolekcija gniaužė kvapą, o salės buvo apytuštės. Dvigubas malonumas. Panašus jausmas ir būnant Romoje. Jei tai miestas-muziejus, tada ši paroda iki šiol yra stipriausia.“
Muzika
V.Migonytė-Petrulienė augo su „Queen“, „Pink Floyd“, „Metallica“, „Nirvana“, „The Cranberries“, „Korn“ ir kitomis grupėmis.
Dabar muzikai ji skiria mažiau laiko, bet automobilyje klausosi „LRT Opus“ radijo ir džiaugiasi atradusi naujus lietuvių atlikėjus.
„Vis tik muziką daro ypatinga garso ir vaizdo duetas. Vienas iš mėgstamiausių pavyzdžių – Neilo Youngo garso takelis, rašytas 1995 m. režisieriaus J.Jarmuscho vesternui „Dead Man“, – prisiminė pašnekovė.
