Šios knygos išliko per daugybę praėjusių amžių karų, gaisrų, pandemijų. 1946 m. Eugenija ir Antanas Stravinskai buvo ištremti į Sibiro lagerius, bet, kaip patys teigė, į tremtį pasiėmė ne lašinių, o šias knygas.
Dar tais pačiais 1999 m. tuometinis muziejaus direktorius Artūras Červinskas kreipėsi į visuomenę ir valdžią, prašydamas lėšų eksponatų restauracijai. Visas dovanas restauruoti pavyko tik dabar, o „Kronika“ greitai grįš iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių. Eksponatą nuolat bus galima pamatyti Istorijos ekspozicijoje.
Italų kronikininko Aleksandro Gvanjinio išleista knyga pirmiausiai lotynų kalba (1578 m.), o 1611 m. lenkų kalba, kurioje pateikiami mišraus pobūdžio istoriniai ir geografiniai aprašymai apie Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos istoriją nuo legendinių laikų iki XVI a. drauge su šių valstybių provincijų charakteristikomis, taip pat Livonijos, Maskvos ir totorių chanatų geografiniai aprašymai. Pilnas knygos pavadinimas ilgas, kaip tuo metu buvo madinga: „KRONIKA Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“.
