„Bitės miršta miegodamos“ – taip vadinasi praeitąmet pasirodžiusi danų poeto Morteno Søndergaardo eilėraščių publikacija iš 1998-aisias tuo pačiu pavadinimu Danijoje išleistos knygos, už kurią „Bazilisko ambasados“ komisija vertėją D.Grajauską nutarė apdovanoti antrąja Šikšnosparniuko premija ir paskelbti šią poezijos publikaciją mums pasirodžius geriausia iš visų 2022 metais paskelbtų Lietuvos kultūrinėje spaudoje, savo laudacijoje rašo renginio organizatoriai.
– Debiutavai su savo autoriniai eilėraščiais, bet dabar Šikšnosparniuko premiją pelnei už vertimus. Kada perėjai į vertimą?
– Nepasakyčiau, kad perėjau – mano paties tekstai ir toliau yra, rašosi, vertimas iš esmės – dar viena veikla iš tos pačios, vadinkim, literatūrinės srities. O šiaip už vertimo kaip, sakykim, užsiėmimo užsikabinau jau seniai, visada buvau pagaulus kalboms ir mėgau su jomis žaisti. Iš čia turbūt ir polinkis – tiek, tiesą sakant, į rašymą, tiek į vertimą.
– Kuo tau svarbus Mortenas Søndergaard’as?
– Tai tikrai nėra mano pats mėgstamiausias danų poetas, tačiau, kaip ir visi kiti, kuriuos labiau ar mažiau mėgstu – tiesiog susikalbu su jo tekstais, ar tiksliau, jo tekstai su manimi. Man to visiškai pakanka tiek kad mėgčiau kokį nors rašytoją, tiek kad, savo ruožtu, jis taptų man svarbus.
– Ar planuose yra ne tik publikacijos, bet ir pilna knyga?
– Taip, tiesa, ne Søndergaard‘o, o kitos danų poetės, Inger Christensen. Kol kas daugiau nesiplėsiu, tegul bus tai kokia nors prekybinė paslaptis, ar kaip ten vadinama.
– Ką tau reiškia būti pirmosios Šikšnosparniuko premijos laimėtoju?
– Pati premija man, kaip ir ją įsteigusi leidykla, labai simpatiška. Visada jutausi savesnis visokiems naktiniams ir požeminiams sutvėrimams, kaip ir pačiam underground‘ui, tad gerai jaučiuosi su savo naujais odiniais sparnais.
– Kiek, tavo požiūriu, prasmingos yra vertimų publikacijos kultūrinėje spaudoje?
– Priklauso nuo publikacijos, žinoma. Bet iš esmės manau, kad tai pakankamai reikšminga kultūrų sankirtos ir užsienio kultūros sklaidos dalis. Retas kuris žmogus, ko gero, tiesiog ims ir sugalvos ieškoti kokių nors danų ar kitokios tautybės poetų ar rašytojų. Maža to, net jei per stebuklą ir sugalvotų, mūsuose danų poezijos versta sąlyginai nedaug, tad yra didelis šansas, kad toks vargšas ieškotojas turės dar papildomai išmokti danų kalbą ir pats tuos tekstus ir išsiversti. Manau, nebūtina aiškinti, kodėl vertiminės publikacijos ir apskritai patys vertimai kaip reiškinys yra prasmingas dalykas – aišku, tik tiek, kiek prasminga gali būti literatūra, jos skaitytojai ir visokie permanytojai.
– Kada žadi išleisti savo autorinės poezijos knygą?
– Šiais metais ir taip gyvenu vienais deadline‘ais, todėl nenorėčiau tiksliai įvardinti. Galiu tik pasakyti, kad ji lėtai, neišvengiamai artėja.
