Visas tetralogijos dalis planuojama išleisti per ateinančių Vilniaus miesto jubiliejinių metų pirmąjį pusmetį, praėjus beveik penkiolikai metų nuo pirmosios tetralogijos dalies pasirodymo. Šios audioknygos – visos kūrybinės komandos darbo rezultatas. Prie jų įrašymo prisidėjo ne tik jas įskaitantys balsai – aktoriai Jovita Jankelaitytė ir Darius Gumauskas, – bet ir tarptautinį pripažinimą pelnęs kompozitorius Gediminas Gelgotas, mat audioknygose taip pat skamba jo muzikos fragmentai.
Vasarai baigiantis, simboliškai pasikalbėti apie kūrybos procesą, balsų atranką, personažus, situacijas, taip pat patirtis kuriant audioknygą rašytoja Kristina Sabaliauskaitė susitiko su kūrybine komanda ir režisieriumi Gintaru Varnu Vilniuje, „Lėlės“ teatre, Arklių gatvėje, kurioje, pagal „Silva rerum“ siužetą, gyveno vienas iš tetralogijos veikėjų – Jonas Kirdėjus Birontas.
Kviečiame žiūrėti vaizdo pokalbį ir susipažinti su jo tekstiniais fragmentais, o audioknygą galima rasti baltoslankos.lt.
**
Ilgas ir kruopštus kūrybos procesas
Pasak rašytojos, pats audioknygos kūrybos procesas buvo be galo įdomus, kruopštus ir ilgas, o jam pavyko suburti tikrą bendraminčių kompaniją.
„Vyko tikrai didelė atranka: nuo pat pradžių aiškiai supratau, kad tiedu balsai turės tiesiog įkūnyti knygų atmosferą, tapti jų veidu. Pirmosios dvi knygos dalys įgarsintos Jovitos Jankelaitytės balsu, o III ir IV dalyse klausytojai išgirs Dariaus Gumausko balsą. Toks pasiskirstymas tikrai neatsitiktinis. Ilgametė skirtingų šalių patirtis atskleidė, kad ir skaitytojų demografija, kalbant apie kiekvieną knygos tomą, gan skiriasi. Pirmoji knygos dalis patinka visiems universaliai, nes joje kalbama apie labai jaunus ir apie pagyvenusius žmones, antroji, žinoma, labiausiai patinka moterims, trečioji – vyrams, o ketvirtoji vėlgi buvo priimta labai universaliai“, – sako rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
Pasakodama apie tai, kaip vyko atranka, rašytoja užsimena, kad pirmiausia reikėjo rasti Uršulę.
„Galiu papasakoti, kaip neįprastai įvyko mūsų kūrybinė pažintis su Jovita. Pirmiausia ją pamačiau Gintaro Varno režisuotame spektaklyje „Karalius Oidipas“, vaidinančią Antigonę. Tame spektaklyje ji buvo visiškai monumentali, tiesiog užvaldė visą sceną. O jau paskui, Vilniaus knygų mugėje, prie manęs priėjo tokia jauna, žavi, elfiška mergina ir sako: „Gal galėtumėt užrašyti knygą Antigonei.“ Suklusau ir nustebau, nes nesupratau, kad kalbu su vaidmens atlikėja. Bet, matyt, jau tada mane sužavėjo tas kontrastas. Juk čia tai, kas taip ryšku Uršulės personaže, – tas jos chameleoniškumas, gebėjimas būti vienu momentu didinga, aikštinga, monumentalia, o kitu atveju – labai labai trapia. Jovita tiesiog tobulai tiko norint įkūnyti visą šį moteriškumo diapazoną“, – pasakoja rašytoja.
O III ir IV knygas įgarsinęs aktorius Darius Gumauskas autorę sužavėjo perskaitęs arklio nušovimo sceną.
„Parinkau būtent arklio nušovimo sceną atrankoje perskaityti aktoriams, ir kai perskaitė Darius Gumauskas, man iš karto pasidarė aišku, kad tai yra TAI. Ši scena iš tikrųjų reikalauja didžiulės aktorinės meistrystės ir subtilumo, nes personažas – labai užsispaudęs žmogus, viską laiko viduje, bet jame tuo pat metu labai daug visko verda, ten be galo daug žioruojančios ugnies. Dėl to reikėjo žmogaus, labai taupiai, labai santūriais metodais galinčio tai perteikti“, – prisiminimais apie atranką dalijasi rašytoja.
Situacijos ir personažai
Režisieriaus Gintaro Varno paklausti apie personažus ir situacijas, įsiminusias labiausiai, aktoriai prisipažino, kad tokių buvo ne viena, o emocijų kūrybos procese tikrai netrūko.
„Jaučiausi kaip tarpininkas tarp knygos autorės ir pačios istorijos, vis galvojau, kaip padaryti, kad klausytojui mano skaitymas skambėtų taip, tarytum visą knygą kažkas šnabžda į ausį. Siekiau tapti tuo balsu, kuris viską mato, kuris kaip chameleonas gali įsikūnyti į vienus ar kitus personažus, bet lygiai taip pat lengvai iš jų ir išeiti, stebėti viską iš šono.
Lengviausia, natūraliausia ir paprasčiausia man buvo tapatintis su Uršule. Tai mano pirmoji įskaityta audioknyga, tad ruošiausi tikrai labai sąžiningai, daug laiko praleidau iš anksto skaitydama kiekvieną skyrių. Labai ryškiai pamenu, kaip perskaičiau tą knygos vietą, kur Delamarsas lieja varpus ir supranta, kad jam liko tik 32 varpai, nes tik tiek teturi mylimosios Cecilijos plaukų sruogelių. Balsu skaitydama tą vietą pradedu verkti. Tada išeinu į kitą kambarį, perskaitau tą patį savo sužadėtiniui, tik lenkų kalba, ir tada jis pradeda verkti. Ir kai jau mes abu apsiverkiam, suprantu, kad klausytojus užplūs tos pačios emocijos. Tad ir kėliau sau uždavinį perskaityti taip, kad verktų ir klausytojai“, – pasakoja pirmosios ir antrosios „Silva rerum“ dalių balsu tapusi aktorė Jovita Jankelaitytė.
Aktorius Darius Gumauskas sako, kad labiausiai stengėsi pasinerti į kūrinio atmosferą.
„Aš skaitydamas stengiausi kuo mažiau aktoriauti, daugiau įsijausti į Kristinos kuriamą atmosferą. Kristina tikrai turi tą nuostabų gebėjimą: ji tarsi paima tave už švarko atlapų ir tiesiog pradeda valkioti po kūrinį. O man su ta arklio nužudymo scena buvo panašiai kaip Jovitai. Garsinant tą vietą tikrai kelis kartus reikėjo eiti į lauką atšalti. Labiausiai tapatinausi su Petru Antanu – su jo gudrumu, nuotykiais, kovomis, meilės istorijomis“, – įspūdžiais dalijasi aktorius Darius Gumauskas.
Žodžio ir muzikos šokis
Visose tetralogijos dalyse klausytojai išgirs, kaip audioknygos tekstą papildo rašytojos parinkti ne tik istorinės muzikos intarpai, bet ir kompozitoriaus Gedimino Gelgoto šiuolaikinės klasikos kūrinių fragmentai.
„Aš esu menotyrininkė, mąstau vaizdais, todėl ir knygos tokios vizualios. Bet dar vienas labai svarbus dalykas, be kurio tiesiog negaliu kurti, – muzika. Rašydama tikrai daug klausausi muzikos ir labai džiaugiuosi, kad tą muziką klausytojai išgirs ir „Silva rerum“ audioknygose.
Viena iš priežasčių, kodėl taip ilgai atidėliojome audioknygų leidybą, ir buvo ta, kad norėjosi padaryti tikrai kokybiškai, sukurti tą magiją, kurią jutau rašydama. Knygose bus girdima istorinė muzika, kurios pati klausiausi rašydama. Kita vertus, tai nėra vien istorinės muzikos rekonstrukcija. Aš klausausi ir labai daug šiuolaikinės muzikos, tiesiog dievinu šiuolaikinę klasiką.
Kūrybinis bendradarbiavimas su Gediminu Gelgotu buvo labai įdomus: atrodo, jog muzikinės frazės su mano romano frazėmis tiesiog pradeda alsuoti vienu ritmu, žodžiai ir muzika ima šokti kartu, neužmindami vienas kitam ant kojos.
Tad galiu prisipažinti, kad kai susluoksniavome Gedimino Gelgoto muziką su mano tekstu, tada jau apsiverkiau aš“, – apie muzikos svarbą kalba Kristina Sabaliauskaitė.
Pats kompozitorius pasakoja su jauduliu laukęs, kuriuos kūrinius rašytoja pasirinks audioknygai.
„Tikrai kažkas įvyko... Aš savo muzikos nemėgstu dalinti, kad ją kur nors uždėtų, naudotų. Bet čia tikrai pajutau, kad susirinkusi bendraminčių kompanija. Tiesa, aš pats skaitau knygas kitaip, skaitydamas labai jaučiu kūrinio tėkmę. Tikrai buvo labai įdomu, kurie kūriniai bus pasirinkti, jaudinausi, bijojau, gal nieko nepasirinks“, – šypsodamasis pasakoja kompozitorius Gediminas Gelgotas.
Pasak Kristinos Sabaliauskaitės, tetralogijos „Silva rerum“ audioknygos – nuotykio pažadas.
„Viena iš užduočių ruošiant šias audioknygas buvo noras, kad skaitytojams įsijungtų vaizduotė. Ir tikiuosi, kad ji tikrai įsijungs su šių nuostabių aktorių balsais, taip pat – su muzika. Manau, mums tikrai pavyko sukurti tą atmosferą, kuri gaubė, kai kūriau ir rašiau“, – sako Kristina Sabaliauskaitė.
Pirmąją tetralogijos dalį audioformatu nuo spalio 14 d. galima įsigyti leidyklos interneto svetainėje baltoslankos.lt. Visas tetralogijos dalis planuojama išleisti per ateinančių Vilniaus miesto jubiliejinių metų pirmąjį pusmetį.
