Šiuos simbolius analizuoja portalas „What Culture“ ir tuo pačiu ironiškai žvelgia į redaktorius, kurie kas kartą redaguoja H.Murakami knygas. Jų darbas išties nėra lengvas, nes net menkos literatūrinės detalės pašalinimas iš kūrinio gali sujaukti autoriaus idėją.
Susipažinkite su simboliais ir reiškiniais, kurie dažniausiai sutinkami H.Murakami kūryboje.
Kačių fenomenas
Beveik kiekvienoje H.Murakami istorijoje rasite katę. Galbūt romane ji pasirodys tik epizodiškai, galbūt staiga atsiras ir išnyks arba tiesiog bus regima kaip nereikšminga istorijos atšaka.
Būtent katės šio autoriaus kūryboje yra vadinamojo magiško realizmo dalis. Šiame literatūriniame žanre realūs daiktai ir įvykiai persipina su fantazija ir nekasdieniškais poelgiais. Katės mums asocijuojasi su realybe, nes yra vienas populiariausių augintinių. Dėl to šiuos gyvūnus H.Murakami tapatina su žmogaus kasdienybe.
Nereikia stebėtis, jei H.Murakami kūryboje katės padaro ką nors keisto. Tai tik rodo, kad keistenybės kūrinyje dar tik prasideda.
Maisto ruošimas
Pagrindiniai japonų autoriaus personažai beveik visada maistą gamina namuose. H.Murakami mėgsta detaliai aprašyti maisto ruošimo scenas – nuo spagečių paruošimo iki miso sriubos. Dar vienas įdomus dalykas – pagrindinio personažo namų telefonas suskamba tuo metu, kai jis gamina maistą.
Tokie ilgi maisto gaminimo aprašymai atskleidžia niūrią personažų kasdienybę – pilkumą ir niūrumą. Kas ir yra būdinga H.Murakami veikėjams.
Nereikia stebėtis, jei H.Murakami kūryboje katės padaro ką nors keisto. Tai tik rodo, kad keistenybės kūrinyje dar tik prasideda.
Tuo pačiu šios scenos padeda išlaikyti japono rašymo stilių ramų ir tolygų.
Džiazas
Sunku būtų išskirti nors vieną H.Murakami kūrinį, kuriame nebūtų paminėta džiazo muzika. Dažnai jo kuriami personažai džiazo klausosi restoranuose, kavinėse, kartais ir savo namuose. Kodėl būtent džiazas?
Visų pirma, pats H.Murakami yra didelis džiazo gerbėjas. Tačiau tai nėra pagrindinė šio muzikos žanro naudojimo jo kūriniuose priežastis.
Istorijos nuotaika. Tai H.Murakami kuria į pagalbą pasitelkdamas džiazą. Šis muzikos žanras dažnai asocijuojamas su ramybe, cigarečių dūmų persmelktais barais, melancholija. Kitaip tariant, ta nuotaika, kuri vyrauja japono aprašytose istorijose.
Džiazas šiam autoriui leidžia vos vienu žodžiu nusakyti atmosferą be didesnių paaiškinimų.
Daug sekso scenų
Dar vienas H.Murakami kūrybos bruožas – sekso scenos. Jų galima rasti bene kiekviename kūrinyje, o kartais tokių scenų pasitaiko ir daugiau nei viena.
Pagrindiniai japonų autoriaus personažai beveik visada maistą gamina namuose.
Kritikai sako, kad tokios H.Murakami kuriamos scenos yra nereikalingos ir bevertės. Tačiau jos turi savo funkciją – tai realybės atspindys. Japonijos rašytojas savo knygose analizuoja žmogų daugeliu aspektų, o tarp jų nepamiršta ir veikėjų seksualinio gyvenimo.
Būtina pabrėžti, kad H.Murakami personažai dažnai kūriniuose analizuoja savo vidinį pasaulį, santykius su kitais žmonėmis, kalba apie meilę. Seksas – tai dar vienas bruožas, kuris rašytojo kūrybą nuo mistikos priartina prie realybės.
Dingstančios moterys
Dažnai H.Murkami kūriniuose moterys atsiranda taip pat netikėtai, kaip ir dingsta. Visgi tai nėra atsitiktinumas. Toks jų vaidmuo.
Šiuo moteriškos lyties personažų dingimu iš istorijos H.Murakami nori pabrėžti, kad pagrindinis kūrinio personažas yra menkas, negali daryti jokios įtakos antriniams veikėjams – moterims. Jos dingsta taip pat ne be priežasties – jos taip pat turi savo literatūrinius gyvenimus ir negali nuolatos sukiotis aplink pagrindinį personažą.
Dar vienas aspektas – moters atsiradimas ir dingimas iššaukia jausmų konfliktą, kuris viduje personažui sukelia įvairias emocijas ir galbūt pakreipia istorijos eigą.
Dažnai H.Murkami kūriniuose moterys atsiranda taip pat netikėtai, kaip ir dingsta. Visgi tai nėra atsitiktinumas. Toks jų vaidmuo.
Paprasti personažų vardai
Galbūt kartais atrodo, kad H.Murakami personažų vardai yra sudėtingi ir juos sunku įsiminti, tačiau jie yra paprasti, eiliniai vardai. Pavyzdžiui, Vatanabė (knyga „Norvegų giria“) yra vienas populiariausių vardų Japonijoje.
Pasirinkdamas nesudėtingus ir eilinius vardus H.Murakami nori pabrėžti savo sukurtų veikėjų paprastumą bei parodyti, kad jie yra eiliniai žmonės, svarstantys apie savo būtį pasaulyje.
Kritikams Japonijoje dažnai užkliūna, kad H.Murakami su tokiais personažų vardų pasirinkimais yra per daug į Vakarus žvelgiantis japonų rašytojas. Tačiau H.Murakami kuria tokius personažus, kuriuos atpažintų kuo platesnis skaitytojų ratas.
Dviprasmiškos kūrinių pabaigos
Bene visas H.Murakami kūrinių pabaigas galima interpretuoti. Dažnai istorija baigiasi taip, kad skaitytojas tiesiog rankose laiko knygą ir svarsto, kokia turėtų būti jos pabaiga. Nes H.Murakami knygos kulminacijoje pateikia ne atsakymus, o palieka klausimus.
Rašytojas per daug linkęs analizuoti vidinį žmogaus pasaulį, kad leistų sau kūrinį pabaigti laiminga nata, nes būtent laiminga pabaiga ir realiame gyvenime trunka neilgai. Dėl to H.Murakami sukuria terpę, kurioje skaitytojas pats gali nuspręsti, kaip viskas baigėsi.
Viso to geras pavyzdys yra knyga „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“. Šios knygos recenziją galite skaityti čia.
