Leidykla prisatato penkiolika knygų, kurių puslapiuose skleidžiasi skirtingos kultūros ir kalbos.
Karl Ove Knausgård „Mano kova. Vaikystės sala“
Trečiame ciklo „Mano kova“ romane „Vaikystės sala“ norvegų rašytojas Karlas Ove Knausgårdas ryškiais potėpiais aprašo savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta.
Tik kas iš tiesų keičiasi – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną gyvenimą. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį. Iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė.
Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“
Patrikas Svenssonas dar būdamas vaikas iš tėvo išmoko žvejoti ungurius. Jie valandų valandas tylėdami leisdavo dienas laukdami užkimbant šios sunkiai sugaunamos, neįspėjamos ir mįslingos žuvies. Mėgindamas užčiuopti ungurio paslaptį, autorius grįžta į savo vaikystės namus ir, rašydamas apie sūnaus ir tėvo ryšį ir jų bendrystę žuvaujant ungurius, paliečia universalius, bendražmogiškus klausimus: kas aš esu? Iš kur esu? Kur link keliauju? Iš švedų k. vertė Alma Braškytė.
Rydahl & Kazinski „Undinėlės mirtis“
Hansas Kristianas Andersenas atvyko į Kopenhagą turėdamas vienintelį tikslą – kurti ir savo menu šlovinti Aukščiausiąjį. Tačiau dabar jis – pagarsėjęs Kopenhagos keistuolis, niekad pripažinimo nepelnęs poetas. Jau kuris laikas kišenėse švilpauja vėjai, o nuo visiškos pražūties gelbsti tik pasiturinčios Kolinų šeimos protekcija.
Tačiau ir jų galia susvyruoja, kai Anderseną apkaltina žiauriai išniekinus ir nužudžius Gatvelyno nuodėmių namuose gyvenusią prostitutę Aną. Andersenas dievagojasi esąs nekaltas, bet juo niekas netiki Hansui Kristianui lieka viena išeitis: maldauti įtakingų asmenų, kad jam būtų suteikta galimybė įrodyti nekaltumą. Iš danų k. vertė Ieva Toleikytė.
Jaan Kross „Lyno akrobatas. Tarp trijų marų“
Bene svarbiausio XX a. estų rašytojo, daugkartinio Nobelio literatūros premijos nominanto istorinis romanas, kuriame sodriai pavaizduotas estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo gyvenimas. Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis Baltazaras suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams. Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Iš estų k. vertė Danutė Sirijos Giraitė.
Albert Camus „Užrašų knygelės III, 1951–1959“
„Užrašų knygelių“ III tome – paskutiniai, 1951–1959 metų, garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du „Užrašų knygelių” tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu.
Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga „Maištaujantis žmogus“, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją. Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
Mathias Enard „Vagių gatvė“
Lakdaras – ką tik pilnametystės sulaukęs tanžerietis, svajojantis apie laisvę ir geresnį gyvenimą Europoje. Atstumtas šeimos dėl uždraustų jausmų pusseserei Meriem, jis leidžiasi ieškoti savo vietos pasaulyje ir galiausiai atsiduria vienoje prasčiausių, bet ir vienoje spalvingiausių Barselonos gatvių – Vagių gatvėje. Tai pasakojimas apie dideles žmogaus svajones ir žlungančias viltis, vaiko virsmo suaugusiuoju, pasišventusio tikinčiojo virsmo nusidėjėliu istorija, kurios fone sukyla ir išblėsta pirmoji Arabų pavasario revoliucijos banga, stiprėja religinis ekstremizmas. Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
Virginie Despentes „Vernonas Subutexas 1“
Žavus, laisvas, pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas. Vernonas Subutexas ne taip jau seniai Paryžiuje laikė kultinę muzikos įrašų parduotuvę „Revolveris“. Tačiau 2006-aisiais, atėjus interneto amžiui ir vinilų nuosmukiui, įrašų parduotuvė bankrutuoja, o Vernono reputacija žlunga, jis atsiduria visuomenės paribiuose, Paryžiaus gatvėse. Vienintelė Vernono Subutexo korta – trys kasetės, kuriose užfiksuota paskutinė Alekso Bličo, ką tik nuo perdozavimo mirusio garsaus muzikanto ir Vernono šelpėjo, išpažintis. Iš prancūzų k. vertė Paulius Jevsejevas.
Vanessa Springora „Abipusiu sutikimu“
Vienos iš didžiausių prancūzų leidyklų „Julliard“ vadovės Vanessa Springora išskirtiniai ir įžvalgūs atsiminimai apie tai, kaip žinomas prancūzų rašytojas Gabrielis Matzneffas užgrobė jos paauglystę. Ji aprašo nepaliaujamas manipuliacijas ir gąsdinantį situacijos dvilypumą, kurį patiria nesipriešinanti, įsimylėjusi nepilnametė auka. Ji taip pat kritikuoja tuomet Prancūzijoje vyravusį konformizmą ir kai kurių visuomenės sluoksnių nuolaidžiavimą įžymioms intelektualinio elito asmenybėms. Šie atsiminimai – ne tik ano laiko, bet ir šių dienų atspindys, universalus pasakojimas apie seksualinę galią ir manipuliaciją, traumą, išsilaisvinimą ir nuosavos istorijos susigrąžinimą. Iš prancūzų k. vertė Greta Štikelytė.
Gianfranco Calligarich „Paskutinė vasara mieste“
Svaigus, bet iliuzijomis nepagražintas laisvo žmogaus portretas, atmintyje prikeliantis didžiųjų Italijos kino meistrų – Federico Fellini, Michelangelo Antonioni – filmų vaizdus. Tarsi kino žiūrovai, mes girdime trapią ir nerimastingą „femme fatale“ Arianą įsimylėjusio trisdešimtmečio Leo monologą, kuriame susipina mintys, prisiminimai ir aplink skambantys pokalbiai, ir Leo akimis regime pro šalį plaukiančias „dolce vita“ atmosferos persunktas naktines Romos gatves bei sutiktų žmonių veidus. Kaip išgyventi dar vieną vasarą mieste, kuriame nuo karščio, šviesos ir šešėlių žaismo žodžiai ima įgyti vis kitokią reikšmę, o kiekvienas susitikimas žmones tik dar labiau atskiria? Iš italų k. vertė Lina Gaučytė.
Antonio Iturbe „Mažiausia pasaulio biblioteka“
Keturiolikmetė Dita, su tėvais ištremta į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą, atsiduria 31-ajame bloke, kuriame veikia slapta mokykla. Jos įkūrėjas Fredis Hiršas paprašo Ditos pasirūpinti aštuoniomis trapiomis, bet gyvybiškai svarbiomis knygomis, kurias kaliniai slapta įnešė į koncentracijos stovyklą. Taip Dita tampa mažiausios ir slapčiausios, kokia tik kada nors egzistavo, – Aušvico bibliotekos – saugotoja. Jaudinantis ir iškalbingas, tikrais įvykiais paremtas romanas, kuris iš užmaršties prikelia vieną labiausiai sukrečiančių kultūrinio heroizmo istorijų. Iš ispanų k. vertė Marija Aurelija Potašenko.
Yoko Ogawa „Begalinė lygtis“
Vieniša namų tvarkytoja vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė.
Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienės – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Naujoji namų tvarkytoja ir jos sūnus sugeba su Profesoriumi užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę. Iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė.
Haruki Murakami „Komandoro nužudymas II“
Su žmona išsiskyręs tapytojas devynis mėnesius praleidžia nuošaliame namelyje ties kalnų perėja. Tobulai rami vieta, žavinti permainingais kalnų orais ir atsiveriančiu slėnio vaizdu, netampa išsvajotu produktyvios vienatvės prieglobsčiu: netrukus vienišius menininkas atsiduria nepaaiškinamų, magiškų įvykių sūkuryje.
Haruki Murakami romane ir toliau skaitytoją nardina į hipnotizuojantį, sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
Iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė.
Hiro Arikawa „Keliaujančio katino kronikos“
Nana išsiruošė į kelią. Kadaise laukinis katinas, dabar patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus. Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi: kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi. Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai ji galų gale pakeis jųdviejų gyvenimus. Iš japonų k. vertė Marijus Kriaučiūnas
Clarice Lispector „Arti laukinės širdies“
Impresionistinė, sapniška ir intelektuali jaunos moters vardu Žoana brandos istorija, parašyta sąmonės srauto metodu. Žoanos keistumas aplinkinius ir atstumia, ir traukia. Nuo pašėlusios ir vienišos vaikystės, nelaimingos santuokos su Otavijumi iki sprendimo atsisakyti konvencionalaus gyvenimo taisyklių ir rasti pasaulyje savo kelią vienai ir nepriklausomai, – be galo trapi, protinga, ekscentriška, kūrybinga ir užsisklendusi Žoana puoselėja sudėtingą ir permainingą vidinį pasaulį, apmąsto žmogaus egzistencijos prasmę, jo nuodėmingumą, laisvę būti savimi. Iš portugalų k. vertė Audrius Musteikis.
