– Metakognityvinė strategija būtų, pavyzdžiui, įsivertinimas, ar gerai suprantu skaitymo tikslą?
– Tai – ir įsivertinimas, kaip man sekasi skaityti, ir įsisąmoninimas, kokie būdai padeda geriau skaityti ir suprasti tekstą. Kartais, kai studentų paklausiu, kokius taikote būdus, kad geriau suprastumėte tekstą, jie ne iš karto gali atsakyti. Mes dažnai neįsisąmoniname savo veiksmų. Tik truputį pagalvoję, jie pradeda vardyti, kiek daug įvairiausių strategijų jie turi, yra atradę ir jas tikrai taiko.
Metakognityvumas yra mąstymas apie tai, kaip aš mąstau. Tai – kalbėjimasis paties su savimi, vadinamasis vidinis monologas, susidvejinimas. Su mokiniais apie tai mažai kalbame. Paprastai metakognityvinių strategijų siūloma pradėti mokyti savo pavyzdžiu, t. y. mokytojas pats pademonstruoja, kaip jis garsiai mąsto apie tai, kaip jis atranda ir taiko skaitymo būdus. Jis pademonstruoja – gauna užduotį ir parodo, ką jis daro, kad susidorotų su užduotimi, kokiais būdais iš tikrųjų suvokia tą teksto prasmę.
– Kokios strategijos gali būti taikomos skaitymo metu?
– Paprastai strategijos skirstomos į tris grupes.
Tai yra toks skaitymo būdas, kai tekstas skaitomas bendradarbiaujant – su kitais kalbamasi apie tai, kaip suprantame kūrinį.
Pirmoji – pažinimo strategijos, kurios padeda suprasti patį tekstą. Jos gali būti labai įvairios, priklausyti nuo to, kokį tekstą skaitome (grožinį ar ne), kokius sau keliame skaitymo tikslus. Ar norime tik abstrakčiai suvokti teksto visumą, bendresnius dalykus, ar norime suvokti pačią teksto struktūrą ir gilesnius to teksto klodus? Priklausomai nuo tikslų pasirenkamos atitinkamos strategijos.
Antra grupė – vadinamosios metakognityvinės strategijos, kurios padeda kontroliuoti savo skaitymo veiklą. Trečioji, kuri šiandien irgi yra akcentuojama, – vadinamosios socioemocinės arba bendradarbiavimo strategijos. Tai yra toks skaitymo būdas, kai tekstas skaitomas bendradarbiaujant – su kitais kalbamasi apie tai, kaip suprantame kūrinį.
Socioemocines strategijas studentai ir mokiniai puikiai atranda, kai jiems reikia ruoštis egzaminams. Jie susikooperuoja grupelėmis ir vienas su kitu dalijasi savo supratimu ir informacija. Jie tiesiog intuityviai atranda būdus, kaip reikia įveikti tokias užduotis, kai labai daug informacijos reikia apdoroti, ją susisteminti, suprasti. Jie tai atranda intuityviai. Tyrimai rodo, kad praktikoje tai labai pasiteisina ir tikrai padeda geriau suprasti tekstą.
– Ar būtų efektyvu rašyti skaitymo dienoraštį?
– Taip, dienoraštis irgi yra viena iš skaitymo strategijų, kuri taip pat gali būti veiksminga, jei mes norime, kad skaitytojas apmąstytų teksto turinį, t. y. atsirastų santykis su tuo, ką jis skaito. Tuomet tokie dienoraščiai labai pasiteisina.
Taip pat yra įvairiausių būdų, kaip galima mokyti sisteminti, grupuoti informaciją. Yra daromos įvairios lentelės, taikomas kritinis teksto skaitymas, kai sutartinais ženklais tekste žymima informacija, ar aš ją suprantu, ar pritariu išsakytoms mintims, ar norėčiau diskutuoti. Toks kritiškas teksto skaitymas yra labai svarbus, nes tada mokinys skatinamas ieškoti santykio su informacija, ją apmąstyti, o ne tik perskaityti ir kažką atkartoti.
