„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Skaitantys lengvai perkandamas knygas laikomi užstrigusiais paauglystėje

Geras skaitytojas yra tas, kuris sugeba polemizuoti su knygos autoriumi. Taip teigia Lietuvos edukologijos universiteto lektorė, literatūros didaktikos ir skaitymo strategijų kursų dėstytoja Nijolė Toleikytė. Anot jos, žmones, skaitančius tik lengvai jiems perprantamas knygas, mokslininkai laiko užstrigusiais paauglystėje.

– Žinome, kad kritiškas skaitymas labai naudingas, kai skaitome žiniasklaidos informaciją. O kaip yra su grožine literatūra? Ar reikia kritiškai žiūrėti į grožinę literatūrą ir taikyti skaitymo strategijas?

– Kritinis skaitymas nebūtinai susijęs su kritika. Kai skaitome žiniasklaidos tekstus, be abejo, turime apmąstyti pateikiamą informaciją ir suvokti, ar tai, kas sakoma, yra tiesa, ar – manipuliacija. Kai kalbame apie grožinę literatūrą, mums irgi labai svarbu turėti santykį su tuo, apie ką tekste kalbama: kokios vertybės akcentuojamos, kokios išsakomos idėjos.

Geras skaitytojas yra tas, kuris geba polemizuoti su teksto autoriumi, kvestionuoti jo idėjas, atrasti prieštaravimus. Tai – aktyvus skaitymas: aš kalbuosi su tekstu, jo autoriumi, vyksta dialogas.

Apie tai jau labai seniai yra kalbėjęs Erichas Frommas savo knygoje „Turėti ar būti“. Jis jau tada kėlė klausimą, kad universitetuose per daug skiriama dėmesio kultūriniam žinojimui – skaitymui pagal turėjimo, o ne pagal buvimo principą, kai skaitytojas nepakankamai apmąsto savo santykį su tekstu, nepakankamai reflektuoja. Geras skaitytojas yra tas, kuris geba polemizuoti su teksto autoriumi, kvestionuoti jo idėjas, atrasti prieštaravimus. Tai – aktyvus skaitymas: aš kalbuosi su tekstu, jo autoriumi, vyksta dialogas.

– Gal tada ir kyla tas skaitymo malonumas, kai gali diskutuoti, polemizuoti? Ar skaitymo malonumas yra jaučiamas daugiau tada, kai skaitai nesąmoningai ir impulsus priimi pasąmoningai?

– Manau, kad skaitymo malonumą galime suprasti dvejopai. Vieni jį pajaučia tada, kai tekstą perskaito labai lengvai. Tai – atsipalaidavimo skaitymas. Kitiems skaitymo malonumas yra iššūkių įveikimas, kai skaitymas iš tikrųjų yra kliūtis, problema, kurią norint išspręsti, reikia rasti raktą, kodą.

Mokslininkai skaitytojus, kurie įveikia iššūkius ir skaitymą suvokia kaip pastangą suprasti ir ieškoti būdų, kaip suprasti tekstą, kaip jį atrakinti, laiko suaugusiais skaitytojais. Jeigu žmogus skaito tik tuos tekstus, kurie jam labai lengvai pasiduoda, paprastai jis laikomas neišaugusiu iš paauglystės amžiaus. O skaitymo malonumą [...] kiekvienas skaitytojas supranta savaip.

– Ar yra knygų, kuriose būtų galima paskaityti apie tai, kaip skaityti, kokius metodus galima taikyti?

– Deja, turiu pasakyti, kad tokių lietuvių kalba parašytų knygų dar neturime, nors atskirų straipsnių apie tai atsiranda. Turime keletą verstinių knygų, kurias tikrai norėčiau rekomenduoti ir studentams, ir mokytojams, ir tiems, kure norėtų išmokti jiems parankių skaitymo būdų.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Monumentas knygoms Prahoje
„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Monumentas knygoms Prahoje

Yra iš anglų kalbos versta Dougo Buehlo knyga „Interaktyviojo mokymosi strategijos“. Tai – labai metodiškai parašyta knyga. Nuosekliai aprašyti visi žingsniai, kaip taikyti strategijas ugdymo praktikoje. Jas taip pat galima pritaikyti kasdienėje skaitymo, mokymosi veikloje.

Jeigu kalbėtume apie tai, kokias galima būtų skaityti knygas, kaip motyvuoti mokinius, vaikus, kad jie taptų norinčiais skaityti, susidomėtų, kad skaitymas jiems tikrai būtų maloni veikla, tai yra trys labai geros knygos.

Viena – Emilio Teixidoro „Skaitymas ir gyvenimas“. Joje rašoma, kaip vaikus ir paauglius skatinti skaityti, duodamos gairės tėvams ir mokytojams. Tai – rekomendacijos, kaip įtraukti vaikus į skaitymą. Pateikti įvairūs labai geri praktiniai patarimai, kaip padaryti skaitymą jiems malonia veikla.

Kita knyga, Aidano Chamberso „Skaitymo aplinka“, yra apie tai, kaip suaugusieji gali padėti vaikams mėgautis knygomis. Tai – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleista knyga, kuri labai populiariai aiškina, kaip bendrauti su savo vaikais, įtraukti juos į skaitymą, kad jiems būtų smagu tai daryti.

Dar viena, mano supratimu, labai gera knyga – Danielo Pennaco „Kaip romanas“. Šioje knygoje paneigiami labai stereotipiniai požiūriai į tai, kaip įtraukti vaikus į skaitymą ar kaip priversti juos skaityti. Kadangi šios knygos autorius turėjo praktikos su nemotyvuotais vaikais (dirbo mokykloje su sunkiai auklėjamais paaugliais), jis dalijasi savo patirtimi, kaip pavyko juos įtraukti į skaitymą, sudominti.

Tokias tris knygas galėčiau rekomenduoti. Tikiuosi, kad greitu laiku pasirodys ir daugiau gerų knygų, skirtų skaitymo strategijoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs