Tokios išvados buvo padarytos „Vilniaus knygų festivalio“ diskusijoje „Ką skaito lietuviai?“, kurią moderavo K. Pečiulis, o patirtimi apie lietuvių skaitymo tradicijas dalijosi tinklaraštininkas Mantas Dovidaitis, leidyklos „Metodika“ direktorė Eva Sokolovskytė ir šios leidyklos vyriausioji redaktorė Auksė Baurienė.
Į populiariausiųjų knygų šimtukus patenka ne grožinė, o vaikų ir saviugdos literatūra. Diskusijos metu buvo iškeltas retorinis klausimas: knygos perkamumui įtaką daro jos turinys ar tai, kaip ji išviešinta? „Stengiamės leisti tas knygas, kurios turi išliekamąją vertę. Tačiau bet kuriuo atveju, masiškumas perkant knygas yra užkrečiamas, nes leidykla formuoja skonį,“ – apie knygų pirkimo tendencijas pasakojo A. Baurienė.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./„Vilniaus knygų festivalio“ diskusija „Ką skaito lietuviai?“ |
Iš šimtukų niekada neiškrenta detektyvai ir meilės romanai. Leidyklos „Metodika“ atstovių E. Sokolovskytės ir A. Baurienės nuomone, taip yra todėl, kad apie 90 proc. knygų perka moterys, o detektyvai patraukia aštresnių pojūčių mėgėjus, besižavinčius šių knygų veikėjų charizmatiškumu ir paslaptingumu.
„Knygos yra pramoga, konkuruojanti su kitomis pramogomis“, – apie knygos priedermę pasakojo M. Dovidaitis, kuris pripažino, kad tarp tinklaraštininkų populiari psichologinė ir užsienio literatūra.
Diskusijos „Ką skaito lietuviai?“ metu bandyta apčiuopti opias problemas: nuo knygų kainos, iki interneto įtakos skaitomumui. „Dabartinė karta auga kartu su internetu ir anksčiau ar vėliau, ji pereis prie elektroninių knygų“, – užtikrintai prognozavo K.Pečiulis, netrukus palietęs ir kitą aktualią problemą – knygos kainą. „Vartotojai skundžiasi, kad knygos per brangios. O kas būtų, jei knyga kainuotų 10 Lt? Ar tada atsirastų daugiau skaitančiųjų?“ – bandė suintriguoti jis. Tačiau visi diskusijos dalyviai nusprendė, kad knygos kaina neturi jokios įtakos skaitomumui. „Žinant, kiek pinigų išleidžiama nuo knygos parašymo iki jos atspausdinimo, kaina yra optimali. Viskas priklauso nuo žmonių noro skaityti“, – teigė E. Sokolovskytė. Ji pridūrė ir tai, jog laikotarpis nuo idėjos išleisti knygą iki jos pasirodymo priklauso nuo knygos storio ir nuo to, ar knygos autorius lietuvis, ar užsienietis. „Daug laiko atima knygos vertimas ir redagavimas. Knygos išleidimas – gana ilgas procesas, todėl sunku nurodyti konkretų laikotarpį, per kurį knyga pasiekia knygynų lentynas“, – pasakojo A. Baurienė.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./„Vilniaus knygų festivalio“ diskusija „Ką skaito lietuviai?“ |
Buvo aptarta, jog miesto ir kaimo gyventojų literatūrinis skonis labai skiriasi. Anot K.Pečiulio, kaimo žmonės renkasi praktinę literatūrą, o miestiečių gyvenimas dinamiškesnis, todėl ir knygų pasirinkimo diapazonas platesnis. Lietuvių autoriai, tokie kaip Kristina Sabaliauskaitė ir Algimantas Čekuolis, visada išlieka populiariausiųjų knygų sąrašuose, nes, E.Sokolovskytės teigimu, „lietuvių autorių knygos atspindi mūsų mentalitetą, yra artimesnės. Kartais verstinė literatūra perteikia svetimą ir nuo mūsų nutolusią kultūrą.“
Diskusijoje pabrėžta, jog vasaros metu skaitytojai renkasi senesnes, klasikines knygas. Taip yra dėl to, kad rudenį pasirodo daugiau naujų knygų ir tada senos yra pamirštamos.
Prakalbus apie populiariausiųjų knygų Lietuvoje ir Amerikoje palyginimą, nuspręsta, jog dėl gyventojų skaičiaus ir mentaliteto skirtumų lyginti šiuos du regionus yra beprasmiška. „Žinoma, yra tokių knygų, dėl kurių pamišęs visas pasaulis. Tai „Žiedų valdovas“, „Sostų žaidimai“ ir „Haris Poteris“, – pasakojo A. Baurienė. Tinklaraštininkas M. Dovidaitis paminėjo tai, jog knyga „Sostų žaidimai“ – etaloninis pavyzdys, įrodantis, kokią svarbią įtaką knygos populiarumui daro pagal jas statomi filmai. „Apie knygas dažnai sužinome iš filmų. Pavyzdžiui, populiarioji knyga „Sostų žaidimai“ išleista prieš 16 metų, o filmas pasirodė neseniai“, – kalbėjo M. Dovidaitis.
 |
| Monikos Baltrušaitytės nuotr./„Vilniaus knygų festivalio“ diskusija „Ką skaito lietuviai?“ |
