– Tikriausiai jau esate sulaukę šio klausimo, bet negaliu susilaikyti nepaklausęs vėl, kodėl „jautì“ ir dar su kirčio ženklu?
– Nes kažkada seniai prieš grojant reikėjo pavadinimo, tai Džiugas sugalvojo. Kirtis, kad nesumaišytų su jaučiu.
– Nuo „Garažo“ ir grupės pradžios praėjo jau visai nemažai laiko, koks jūsų tarpusavio santykis? Ar praėjus laikui nepradeda skirtis interesai, temos, idėjos?
– Interesai tikrai kartais išsiskiria. Visgi tai ne vieno asmens grupė. Tačiau jau daug metų esame labai geri draugai, tad stengiamės kalbėtis, nes be kalbėjimo santykis greit sugriūna.
– Išleidote naują albumą, su kuriuo jau apkeliavote ir ne vieną Lietuvos miestą. Gal patyrėte kokių juokingų, netikėtų nutikimų, kuriais galėtumėte pasidalinti?
– Džiugui prieš koncertą Mažeikiuose į ranką įkando arklys.
– Kas inspiruoja jūsų kūrybą? Kaip gimsta muzika ir žodžiai?
– Dažniausiai kasdienybė, santykiai su artimais. Visgi, esminė dalis yra tiesiog darbas – sėdi, groji, niūniuoji melodijas ir sukuri.
– Jūsų gerbėjų tik daugėja, ar išliekate savimi ir kaip nuo to keičiasi jūsų bendravimas su artimiausiais žmonėmis (ne grupės nariais)?
– Manom, kad liekam tokie patys, o su artimaisiais santykius branginam, jų nepamirštam.
– Kaip manote, ar muzikantui svarbu būti savimi esant scenoje, kuriant muziką?
– Galima būti ir ne savimi, susikurti kažkokį vaidmenį. Tačiau tai nesunku atpažinti ir dažniausiai klausytojai rezonuoja su „tikrais” atlikėjais.
– Ką manote apie tuos, kurie ant scenos slepiasi po kaukėmis ir sukurtais personažais? Galbūt kiekvienas laisvas rinktis, tačiau ar nuo savotiško melo klausytojui nenukenčia pats atlikėjas?
– Tai yra kiekvieno pasirinkimas, galbūt kai kurie džiaugiasi būdami kažkuo kitu ant scenos, galbūt supranta, kad tai tiesiog šou elementas ir nuo to per daug nenukenčia. Bet tikriausiai tobulas variantas yra tada, kuomet gali pritraukti žmonių dėmesį būdamas tiesiog savimi ir kurdamas sau artimą muziką. Tokiu atveju gyvenime atsiranda, pavadinkime, vientisumo jausmas.
– Kokios muzikos klausote?
– Įvairios. Yra keletas grupių ir atlikėjų, kurių klausom visi, tačiau kartais mūsų skoniai nesutampa. Skonių amplitudė svyruoja nuo Beyonce iki Slipknot. Važiuodami į koncertus mašinoje leidžiam tik po vieną dainą, tuomet perklausom draugų selekcijų ir taip vėl ateina tavo eilė. Čia toks kaip ir kelionių žaidimas.
– Kokia klausomos muzikos įtaka jums patiems? Gal nuramina ar kaip tik duoda energijos kurti?
– Skirtingi playlistai – skirtingai nuotaikai. Kartais norisi susikaupti – energiją atitinkančios muzikos, o kartais atvirkščiai – klausomės muzikos tam, kad atsipalaiduotume, nusiramintume.
– Rugsėjo 14 d. koncertuosite Skaitymo festivalyje, kuris vyks bibliotekos kieme, koks jūsų santykis su knygomis ir bibliotekomis?
Pilypas: 3 savaites vėluoju atiduoti Remarko „Trys draugai” į Antakalnio biblioteką, bet iki „Skaitymo festivalio“ užbaigsiu ir grąžinsiu, kad nebūtų gėda.
Džiugas: Šiuo metu skaitau Reformatų giesmyną.
Nojus: Tenka apsilankyti MKIC (Mokslinės informacijos ir komunikacijos centre).
Steponas: Labai daug laiko praleidau vaikystėje ir paauglystėje. Dabar retai apsilankau.
– Kaip jūs įsivaizduojate šiandieninę biblioteką?
– Didelė, moderni, pilna rašytinių, vaizdinių ir kitokių informacinių šaltinių vieta. Smagu, kad vyksta tokie renginiai kaip „Skaitymo festivalis”, į biblioteką integruoja ir muzikines veiklas, bando įvairiais būdais edukuoti ir sudominti jaunimą.
Daugiau informacijos apie festivalį rasite čia.
