– Šių laikų žmogui išlaikyti dėmesį prie ilgesnio teksto vis sunkiau. Kaip jums atrodo, ar gyvename knygų skaitymo eros pabaigoje?
– Nemanau, kad turime jaudintis – knyga niekur nedingsta. Statistika rodo, kad skaitoma tiek pat, kiek ir anksčiau. Diskutuojant apie knygų eros pabaigą dažnai pamirštamas faktorius, jog žmonėms sunku keisti savo elgesį – esame įpratę kultūrą vartoti tam tikru būdu. Be to, žmonės visada norės girdėti istorijas. Tiesa, dabar laiko turime mažiau: norime skaityti plaudami indus ar keliaudami automobiliu. Dėl to populiarėja nauji skaitymo būdai. Pavyzdžiui, kai kurios leidybinės kompanijos romanus bando leisti serijomis, po skyrių. Kaip senais gerais 1800-aisiais ar 1900-aisiais, kuomet knygas po gabalėlį publikuodavo laikraščiai. Taip pasirodė ir Arthuro Conan Doyle'o detektyvas apie Šerloką Holmsą.
– Pasaulyje sparčiai populiarėjanti jūsų skaitmeninių knygų skaitymo sistema „Colibrio Reader“ šiemet debiutuoja ir Lietuvoje, naujoje elektroninių knygų platformoje Antanukas.lt. Savo gyvenimą dedikuojate skaitmeninių knygų technologijų tobulinimui. Kodėl jums tai svarbu?
– Skaitmeninės technologijos didina knygų prieinamumą. Azijoje ir Afrikoje knygos brangios, tačiau ten visi turi mobilų telefoną. Neregių ir silpnaregių bendruomenei audioknygos yra vienintelis būdas skaityti. Iš tiesų, daugelis patiriame laikotarpių, kuomet mums reikalinga pagalba skaitant. Pavyzdžiui, po insulto ar esant perdegimo sindromui. Knygos moko empatijos tokiu būdu, kokiu filmai negali, todėl labai svarbu, kad jos būtų pasiekiamos visiems.
Kita svarbi problema, kurią noriu spręsti, – knygų pritaikymas žmonėms, susiduriantiems su skaitymo sunkumais. Elektroninės knygos turėtų atsirasti visų mokyklų bibliotekose. Mokomoji medžiaga mokyklose vis dar nėra pritaikyta vaikams, turintiems disleksiją ar dėmesio sukaupimo sutrikimus. Tokiems vaikams neatsilikti nuo bendraamžių labai sunku, net sulaukus paauglystės skaityti jiems padeda tėvai, o tai itin neigiamai atsiliepia besiformuojančiai savivertei. Žmonėms su disleksijos ar ADHD sutrikimais lengviausia skaityti apjungiant tekstinį vaizdą su garsu. Tai padeda susikoncentruoti, sekti tekstą ir suprasti informaciją. Dėl pandemijos mokyklų sistemos visame pasaulyje buvo priverstos kompiuterizuotis. Švedijoje, Danijoje daug mokyklų jau naudoja mūsų skaitmeninę skaitymo sistemą – tuo tikrai didžiuojuosi. Taigi situacija pasikeis.
– Kokius elektroninių knygų privalumus jūs išskirtumėte lyginant jas su popierinėmis ir audioknygomis?
– Fantastinėje literatūroje paprastai būna labai daug personažų. Kad prisimintų, kokiais ryšiais susiję herojai, skaitytojui vis tenka versti puslapius atgal. Skaitmeninėje knygos versijoje tokia paieška vyksta paprasčiau: čia galima žymėtis komentarus bei dalintis jais su kitais. Naujo formato elektroninės knygos praturtintos vaizdo, garso, animacijos intarpais, jose daugiau interaktyvumo. Tokios funkcijos labai naudingos kelionių, kulinarinėms, vaikiškoms knygoms. Taip pat mokomajai literatūrai. Skaitant mokslo populiarinimo knygą, kurioje gausu faktų, galima rasti nuorodas į diagramas, stebėti iššokančius žemėlapius, portretus. Daug lengviau pavaizduoti, kaip veikia gravitacija, pasitelkiant judančią animaciją nei pieštą paveiksliuką. Iš tiesų, edukacinių knygų vaikams autoriai kurdami iliustracijas pirmiausia ir mąsto judančiais vaizdais, kuriuos vėliau stengiasi „sustabdyti“ į nejudrų paveikslėlį.
Anksčiau populiaresnės buvo audioknygos, tačiau šiuo metu elektroninių knygų rinka atsigauna visame pasaulyje. Manau, tai vyksta dėl to, kad pasiilgome skaitymo sau patiems patogiu tempu. Kartais norisi sakinį perskaityti iš naujo ar praleisti pastraipą, o su audioknyga tai neįmanoma. Į elektroninę knygą jau galima integruoti funkciją, kuri leidžia kompiuteriui garsiai skaityti. Šiandien kompiuteriniai balsai stebėtinai tikroviški – kaip gyvo žmogaus. Dėl to kai kurie leidėjai nerimauja, kad funkcija taip ištobulės, jog audioknygos nebebus reikalingos. Tačiau man atrodo, dar daug laiko praeis, kol mašinos išmoks teisingai reikšti emocijas ir intonacijas, atskirti pyktį nuo ironijos tekste ir t.t.
– Kokius technologinius iššūkius, susijusius su leidyba, šiuo metu sprendžiate?
– Europos Sąjungos narės iki 2025-ųjų yra įsipareigojusios skaitmenizuoti visas knygas, kad kompiuteriai jas galėtų skaityti neregiams. Tai padaryti nebus lengva: dauguma leidėjų proceso dar nepradėjo, o reikalingų technologinių įrankių trūksta. Leidybos pramonė yra itin konservatyvi. Ji veikia pagal keistą ir beprotišką sistemą, kuriai laikas keistis. Šiuo metu įprasta visiems autoriams knygas į pasaulį išleisti PDF formatu. Tai labai prastas sprendimas, nes šį formatą itin sunku ir brangu konvertuoti į elektroninę knygos versiją. Taigi, publikuotos knygos skaitmenizavimui yra siunčiamos į Indiją, kur pigesnė darbo jėga, o virtusios elektroninėmis sugrįžta atgal. Didžiausias artimiausių kelių metų mūsų iššūkis bus skaitmenizuoti jau egzistuojančias knygas, o naujoms knygoms sukurti sistemą, kurioje jos iškart pasaulį išvystų skaitmeniniu formatu. Manau, kad kai tik pasikeis tradicinis leidėjų požiūris į elektroninę knygą ir jie ims suprasti, kad tai – savarankiškas knygos gyvenimo kelias, o ne popierinės knygos papildinys, iš karto atsinaujins visa knygų gamyba.
– Papasakokit, kaip atrodys ateities knyga? Kaip keisis mums įprasti skaitymo būdai per artimiausius penkerius metus?
– Bus galima rinktis knygos skaitymo būdą: skaityti tekstą akimis, klausytis jo arba abu kartu. Po trejų ar penkerių metų knygoms jau galėsime užduoti klausimus apie įvykius romane, apie herojų santykius ir pan. Ši technologija vystosi savaime, nes žmonėms kasdien bendraujant su „Alexa“, „Siri“ bei „Google“ kompiuteriai mokosi suprasti klausimus ir rasti tinkamus atsakymus internete. Taip pat bus įprasta prie teksto pridėti garsus, iliustracijas, turėsime interaktyvias knygas su vaizdo įrašais. Atsiras nuolatos rašomos knygos, kurios niekada nesibaigia – kaip televizijos serialai. Jau dabar egzistuoja programėlė, kurioje rašytojas knygą gali rašyti kartu su gerbėjais. Manau, šis reiškinys išaugs. Žinote, viena priežasčių, kodėl iš muzikos rinkos išnyko CD ir LP yra ta, kad muzikantams albumai tapo nebesvarbūs. Jie pradėjo dainas leisti po vieną. Tada, kada jaučiasi pasirengę. Manau, tai nutiks ir kai kuriems knygų autoriams. O kalbant apie skaitytojus, vis labiau populiarės skaitymo platformos, kuriose elektroninę knygą gali pasiekti bet kur ir bet kada, ne pirkdamas ir siųsdamasis ją, o nuomodamasis prieigą prie neišsenkančio knygų srauto.
Ačiū už pokalbį!
Larso Wallino sukurta inovatyvi skaitymo sistema Colibrio reader įdiegta į naujai atsidariusią elektroninių knygų prenumeratos Antanukas.lt sistemą. Joje greitai, patogiai už vieną mėnesinį mokestį bus galima skaityti naujausias elektronines knygas lietuvių kalba.
Kalbėjosi ir užrašė Monika Augustaitytė
