Prestižinį Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimą pelniusi knyga pasakoja apie krikščionių pastoriaus Morteno Falko gyvenimą ir misiją apkrikštyti danų kolonizuotą Grenlandiją XVIII a. „Amžinybės fjordo pranašus“ įkvėpė tikri įvykiai valdant Danijos ir Norvegijos karaliui Kristijonui VII. Veikėjai vaikšto šurmuliuojančiomis Kopenhagos gatvėmis, keliauja apledėjusiomis Grenlandijos dykvietėmis, plaukia jūra, medžioja banginius, tampa didžiojo Kopenhagos gaisro 1795 m. liudininkais. Gyvai perteikdamas praeities gyvenimo detales autorius sukuria monumentalų epą apie skirtingų kultūrų susidūrimą, namų paiešką ir didžiąją svajonę apie laisvę. Mažai pažįstama Grenlandijos gamta, žmonės ir istorija magiškame romane sužavėjo pasaulio literatūros kritikus. „The Guardian“ knygą vadina „visiškai nenuspėjamu iki paskutinio puslapio romanu, iškart pelniusiu klasikos statusą“.
Religijos įtaka
Romane aprašyti įvykiai atliepia ir paties autoriaus patirtis. K.Leine gimė Norvegijos provincijoje. Jo tėvai įkūrė Jehovos liudytojų bendruomenę. Autorius vaikystę leido belsdamasis į miestelio gyventojų namus ir bandydamas atversti į tikėjimą, pasakodamas apie pasaulio pabaigą, turėjusią įvykti 1975 m. Autorius sako, kad jau vaikystėje juto vidinį konfliktą dėl religijos, bet dėl šeimos situacijos ir Dievo baimės tiesiog užsiėmė tuo, kas atrodė reikalinga.
Kai K.Leine’i buvo ketveri, jo tėvas suvokė esąs homoseksualus ir išvyko gyventi į Daniją.
Religinės abejonės atsispindi ir romane „Amžinybės fjordo pranašai“. Tarp grenlandų ir kolonistų auga priešiškumas. Krašto gilumoje, Amžinybės fjorde, sukyla apsikrikštiję grenlandai. Juos aplankęs pagrindinis veikėjas pastorius Falkas suvokia, kad šių žmonių tikėjimas tikresnis, nei skelbia Bažnyčia. Pastoriui iškyla dilema – paklusti danų valdžiai ar atsiduoti svaiginančioms grenlandų svajonėms apie laisvę?
Išsigelbėjimą rado Grenlandijoje
Kai K.Leine’i buvo ketveri, jo tėvas suvokė esąs homoseksualus ir išvyko gyventi į Daniją. Po daugelio metų, būdamas paauglys autorius taip pat paliko savo bendruomenę ir persikraustė pas tėvą į Kopenhagą. Pirmą kartą atsidūręs didmiestyje jaunuolis suprato, kad, be Senojo Testamento skaitymo užsidarius savo kambaryje ir religinių susitikimų, pasaulyje egzistuoja dar ir, pavyzdžiui, nuogų, besibučiuojančių ir hašišo suktines rūkančių merginų festivaliai.
Autorius neslepia, kad paauglystės metais jo tėvas jį seksualiai išnaudojo. Šiandien jis apie tai atvirai pasakoja, nes tiki, kad tylėjimas reikštų pripažinimą esant auka ir vestų prie tolesnio psichologinio išnaudojimo. Šios skaudžios patirtys K.Leine’ę ir nuvedė į Grenlandiją, kur jis iškeliavo ieškodamas būdo pradėti viską iš pradžių.
Grenlandijoje K.Leine įsidarbino klinikoje, išmoko grenlandų kalbą, ieškojo pažinčių su vietiniais. Dirbdamas slaugu Kimas priėmė ne vieną gimdymą, bet daug dažniau tekdavo gelbėti smurto aukas, alkoholikus, savižudžius. Atsiskleidė mažõs tolimos bendruomenės bėdos.
Rašytoju K.Leine tapo palyginti vėlai, sulaukęs 46-erių. Jis išleido penkias knygas, daugelyje jų veiksmas vyksta Grendandijoje. K.Leine’s dėka ši šalis atsidūrė pasaulio literatūros žemėlapyje, o rašytojas kritikų pripažįstamas įspūdingiausiai plėtojančiu sudėtingą Grenlandijos ir Danijos istoriją autoriumi.
