„Esu sužavėtas šiuo leidiniu – jis yra lyg giesmių giesmė Vilniui ir jo įvaizdintojui J.Bulhakui, – vertingą leidinį gyrė
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Stanislovas Žvirgždas |
fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. – Nors J.Bulhakas gimė Baltarusijoje, o mirė Lenkijoje, Vilniuje jis pragyveno 34 metus. Per tą laiką jis praktiškai tris kartus nufotografavo Vilnių: pirmą kartą nuo 1912–1918 metų, antrą kartą – tarpukariu, o trečią – 1944 liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai Vilnius buvo sugriautas. Iš likusios gausios fotografijų medžiagos dabar turime visą senojo Vilniaus vaizdą.“
Lietuvos nacionalinis muziejus, turėdamas patį didžiausią J.Bulhako fotografijų archyvą ir tęsdamas senosios fotografijos leidinių seriją, 2011 metais išleido III šio fotografo albumo „Vilnius“ tomą, pernai prieš pat Naujuosius pasirodė I tomas, o tiesiai į šių metų Vilniaus knygų mugę atkeliaus ir paskutinis – II trilogijos leidinys.
„Pirmos dvi knygos skirtos pačiam miestui – čia užfiksuoti XX a. pirmos pusės Vilniaus vaizdai, panoramos, bažnyčios. Tai – lyg meninė miesto architektūrinė studija, visas jo paveikslas, – knygas pristatė jų sudarytoja Jūratė Gudaitė. – Tuo tarpu trečiasis tomas skirtas Vilniaus gyvenimui – J.Bulhakas gavo užsakymus fotografuoti lenkų atėjimą, jų vadus, jam vieninteliam buvo leista įamžinti karalių palaikų kasinėjimą, jis fotografo S.Batoro universiteto atkūrimo įvykius. Taip pat jo fotografijose išliko liaudies virtuvės akimirkų, Kaziuko mugės vaizdų, Vilniaus apylinkių peizažų.“
Nors 1944 metais į fotografo dirbtuves pataikius bombai visas ten buvęs archyvas sudegė, vis dėlto didelė dalis J.Bulhako negatyvų ir fotografijų išliko. Albumo sudarytojai gausią medžiagą tik šiaip ne taip sutalpino į tris knygas – į jas nepateko sugriauto Vilniaus vaizdai, kurie jau buvo publikuoti kituose leidiniuose.
„J.Bulhakas mylėjo Vilnių, todėl vaikščiodavo ir jį fotografuodavo. Pažintis su įtakingu visuomenės veikėju, dailininku Ferdinandu Ruščicu padėjo jo karjerai – jis ilgą laiką J.Bulhaką protegavo, propagavo jo kūrybą ir duodavo jam svarbių užsakymų, – pasakojo J.Gudaitė. – Laimei, J.Bulhakas savo fotografijas tiražuodavo, todėl daug jų, nepaisant ateljė ir laboratorijos subombardavimo, išliko iki šių dienų.“
Jano Bulhako nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo/Gariūnų apylinkės. 1912-1915 m. |
„J.Bulhakas fotografijose įamžino iki mūsų dienų neišlikusius arba istorinių įvykių ir ideologinių aplinkybių sunaikintus architektūros paminklus, ištisus kvartalus bei gatves: Vilniaus getą, Šnipiškėse buvusias Žydų, ant Tauro kalno – Evangelikų, Lukiškėse – Mahometonų kapines ir daugelį kitų senojo Vilniaus reliktų, – aiškino fotografas. – Tai – svarbi medžiaga tyrinėjimams tiek istorikams, tiek etnologams, tiek visiems kitiems, kurie domisi senuoju Vilniumi.“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos atstovas S.Žvirgždas įsitikinęs, kad šis solidus trijų tomų albumas „Vilnius“ turi neįkainojamą reikšmę – jis J.Bulhako fotografijas padaro prieinamas visiems besidomintiems.
Jano Bulhako nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo/Senamiesčio panorama. 1912-1915 m. |