„Suomijoje ši knyga buvo labai gerai įvertinta ir skaitytojų, ir literatūros kritikų, autorius už ją apdovanotas viena reikšmingiausių Suomijos literatūros premijų,“ – į kūrinio populiarumą Suomijoje dėmesį atkreipia A. Krilavičienė. Romaną lietuviškai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leodykla, ryškų knygos dizainą sukūrė dailininkė Kotryna Šeibokaitė-Ša. Šį daugiasluoksnį kūrinį vos keliais žodžiais būtų galima apibūdinti taip: „Sapnų sala“ yra biografija, toli peržengianti vieno gyvenimo ribas.
„Sapnų sala“ – menininko istorija, bet H. Kännö romanas aprėpia labai daug temų. Rašytojas fikciją supina su faktais, pasakodamas personažų istorijas pasinaudoja Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjomis, meno pasaulio keistybėmis, Afrikos dievais, Kongo mitologija, mokslo faktais ir mokslo ribas peržengiančia mistika, įvairiomis religijomis, nes dauguma veikėjų beveik fanatiškai tiki kokia nors didesne jėga.
Romanas „Sapnų sala“ prasideda pasakotojo Isako Severino apsisprendimu parašyti garsaus Stokholmo menininko Vernerio H. Bergerio biografiją. Severinas jau išleidęs vieną knygą apie Vernerį, bet nutaria parašyti išsamesnę, įtraukti į ją ir pasakojimą apie Bergerių giminės vasarvietę Sapnų saloje prie Stokholmo. Apie paslaptingus įvykius saloje rašo net bulvariniai laikraščiai, kurių rėksmingos antraštės klausia, kas iš tiesų ten atsitiko. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie Bergerį, Severinas susitinka su jo giminaičiais, draugais, žmona – keistais ir nemaloniais žmonėmis, kurių prisiminimai ir pasakojimai padeda sukurti įvairiapusišką dailininko paveikslą.
Vernerio šeimos istorija Severiną nuveda į Belgijos Kongą, Švediją, Niujorką, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Aziją ir rašoma biografija pamažu virsta giminės saga.
Pasakojimą, galiausiai tampantį demaskuojančia istorija, Severinas pradeda nuo Vernerio senelio Samuelio Šmalio, nugyvenusio 127 metus ir, anot jo paties, gebėjusio telepatiškai bendrauti su žmona, istorijos. Ekscentriškam, į teosofinius dalykus ir okultizą besigilinančiam Verneriui senelis buvo artimiausias žmogus – kaip tik jis sudomino vaikiną mistika, Vagnerio muzika, kuri jį lydi visą gyvenimą ir daro didelį poveikį. Senelio vaikystė buvo kupina smurto, jaunystė – nuotykių, brandos metai – neabejotinos gerovės. Vernerio santykiai su moterimis komplikuoti, o Severinas atskleidžia, kad jaunystėje jis išgyveno nelaimingą meilę jaunai tėvo žmonai Manišai. Kaip tik šios moters bruožus Verneris mėgina įžvelgti kiekvienos moters paveiksle, ją vaizduoja savo darbuose. Vis dėlto nei menas, nei keisti tikėjimai jo sielos nepakeičia ir neįveikia žiaurumo artimiausiems žmonėms.
Heikki Kännö (gim. 1968) – suomių dailininkas, rašytojas, išleidęs du romanus. Jau pirmąja knyga – „Bitės kelias“ (Mehiläistie, 2017), pasakojančia mįslingą vokiečių menininko Josepho Beuyso gyvenimo istoriją, Heikki Kännö pelnė ir skaitytojų, ir kritikų pripažinimą. Už antrąjį romaną „Sapnų sala“ (Sömnö, 2018) H. Kännö buvo apdovanotas Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo vardo premija, siūlomas 2019 m. Europos sąjungos literatūros premijai.
