Vienam šalies gyventojui 2014 metais teko po 1,5 knygos, o vienos knygos tiražas buvo 1,3 tūkst. egzempliorių.
Nereikia laukti 2015 metų statistinių duomenų, kad galėtume teigti, jog knygų leidybos apimtys praėjusiais metais dar labiau sumažėjo. Ši tendencija fiksuojama jau daugiau nei dvidešimt metų. Pavyzdžiui, 1994 metais vidutinis vienos knygos tiražas buvo 6,8 tūkst. egzempliorių.
Kai pradedame kalbėti apie knygas, o ypač apie jų kainą, kas šiuo metu yra itin aktualu, reikia prisiminti, kad kiekvienas literatūrinis kūrinys nukeliauja ilgą kelią iki tol, kol galiausiai juo gali mėgauti skaitytojas. Kiekvieną knygą sieja tokia didelė darbų grandinė, kad, žinodami, jog knyga visų pirma yra parašoma, redaguojama, ruošiama spausdinimui, vėliau atspausdinama, neturime pamiršti ir platintojo, kuris knygą išvežioja po prekybos vietas (knygynus, prekybos centrus ir t.t., – aut. pastaba), ir pardavėjo, iš kurio jūs galiausiai nusiperkate knygą.
Šį kartą 15min siūlo atidžiau pažvelgti į mažai žinomą šios darbų grandinės centrą – knygų spausdinimą. Kaip šis procesas vyksta?
- Technologijos. Žinoma, iš pradžių knygą reikia parašyti, suredaguoti, t.y. paruošti spaudos darbams. Dabartiniais laikais knygų spausdinimas yra automatizuotas – neišsiverčiama be kompiuterio ir spaudos mašinų.
Taigi, suredaguota ir spausdinimui paruošta knygos kompiuterinė rinkmena keliama į sistemą, kuri yra susieta su spaudos mašina, ant popieriaus lapo išgaunančia vaizdą.
- Rastravimas. Spaudos mašina rastravimo technologijomis, kurios primena mažą, per lupą vos matomą adatą, ant popieriaus lapo suformuoja vaizdą. Įdomu tai, kad vaizdas visų pirma yra atspaudžiamas ant kelių metalinių, skirtingų spalvų plokščių. Šios plokštės dedamos į spaudos mašiną – priklausomai nuo norimos spalvų paletės, naudojamas atitinkamas šių plokščių skaičius.
Pavyzdžiui, knygos iliustracijų spausdinimui gali būti parengiamos geltonos, rausvos, melsvos ir juodos spalvos plokštės. Šios spalvos tarpusavyje maišomos ir taip išgaunamas matomas spalvotas vaizdas. Tik juodam tekstui naudojama viena, juodos spalvos plokštė.
Spaudos mašina papildoma popieriumi ir knyga pradedama spausdinti – rastras ant popieriaus išpiešia numatytą vaizdą (iliustraciją, tekstą ir pan. – aut. pastaba.)
- Spaudos lankas. Po rastravimo gaunamas didelis popieriaus lapas, leidyboje vadinamas spaudos lanku. Tai popieriaus lapas, susilankstantis į sąsiuvinį primenantį lankstinuką. Šis vadinamasis sąsiuvinis, priklausomai nuo knygos formato, gali būti 16 arba 32 puslapių. Pavyzdžiui, vienas spaudos lankas žymi 1–16 puslapių, antras – 17–32 puslapius ir t.t.
Vienam šalies gyventojui 2014 metais teko po 1,5 knygos, o vienos knygos tiražas buvo 1,3 tūkst. egzempliorių.
Šį lankstymo darbą atlieka speciali mašina.
Beje, ar kada nors pagalvojote, kodėl bibliotekose antspaudai ant knygų yra dedami keliose vietose? Šios vietos nėra atsitiktinės. Jei atidžiau pažvelgsite, vienas antspaudas bus uždėtas ant vieno iš pirmųjų puslapių, o kitas – ant 17 arba tolesnio puslapio. Kitaip tariant, antspaudai dedami ant dviejų skirtingų spaudos lankų, nes jei bus išplėštas vienas, išliks kitas.
- Susiuvimas. Tai yra bene dažniausiai knygų leidyboje naudojama technologija. Knygos lapai, sudaryti iš spaudos lankų, sudedami į vieną krūvelę. Žinoma, čia yra specialus žymėjimas, leidžiantis išvengti nesklandumų arba, pavyzdžiui, atspausdinti knygą, kurios puslapiai išdėstyti ne eilės tvarka.
Šiam darbui atlikti skirta spaudos mašina knygos lankus susiuva, o vėliau šie spaudos lankai dar pertepami klijais. Žinoma, yra knygų, kurios yra ne siuvamos, o tik klijuojamos, tačiau jos nėra itin patvarios.
Šiame knygos spausdinimo etape jau galime pamatyti, kaip knyga atrodo, kokio ji storio ir pan. Po susiuvimo gautas rezultatas vadinamas knygos bloku. Tačiau knygai dar trūksta priešlapių, viršelio.
- Knygos viršelis. Iš savo, kaip skaitytojo, patirties turbūt žinote, kad knygos viršeliai gali būti dviejų tipų – minkšti arba kieti. Kiekvienam viršeliui yra naudojama tam skirta technologija.
Minkšto viršelio knyga po susiuvimo įklijuojama į priešlapį, vėliau – į viršelį, o pjaustymo mašina knygai suteikia reikiamą formatą. Jei pastebėjote, minkšto viršelio knygos kraštinės visada yra lygios su puslapiais. Po šio darbo knyga dedama į šalį – kurį laiką jai reikia „pailsėti“ ir susigulėti.
Kitokia technologija naudojama knygoms kietu viršeliu. Šiuo atveju knygos nugarėlė sutvirtinama klijais ir popieriumi. Knygos blokas tvirtinamas priešlapiais ir įklijuojamas į viršelį, o speciali mašina jį suspaudžia – preso jėgą galite pajusti palietę prie knygos nugarėlės esančius du griovelius. Vėliau viršelis apipjaustomas, padaromas norimas knygos formatas.
Beje, knygos viršelis yra gaminamas atskirai. Tam naudojamas kartonas, specialus popierius, priklausantis nuo knygos dizaino. Tai gali būti matinis arba blizgus popierius. Ant viršelio taip pat galima naudoti įvairius iškilimus ir panašius leidybos „triukus“, kurie suteikia knygos viršeliui patrauklumo.
Dabartiniais laikais knygų spausdinimas yra automatizuotas – neišsiverčiama be kompiuterio ir spaudos mašinų.
- Per kiek laiko atspausdinama knyga? Viskas priklauso nuo knygos formato, puslapių skaičiaus. Pavyzdžiui, mažesnės apimties knygas galima atspausdinti ir per keletą valandų, o didesnės apimties knygoms reikės ir dvylikos valandų. Visgi visas tiražas, skaičiuojant ir tą laiką, kai knyga turi „pagulėti“, kad susilygintų puslapiai ir pan., gali būti atspausdinamas vidutiniškai per dvi savaites.
- Popierius. Dažnai knygoms spausdinti naudojamas perdirbtas popierius – tai viena labiausiai perdirbamų medžiagų. Kartais jis perdirbamas ir septynis kartus.
Didelės spaustuvės per mėnesį sukaupia per 100 tonų popieriaus atliekų, liekančių po spaudos darbų. Jis perduodamas perdirbti.
Daugiau specialių 15min reportažų apie knygas rasite čia.
