Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Svetlana Aleksijevič: „Rusijoje gimsta naujasis patriotizmas, dar baisesnis nei Sovietų Sąjungoje“

Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič lankėsi Japonijoje, Fukušimos prefektūroje. Apie Černobylio atominės elektrinės tragediją knygą parašiusi rašytoja sakė, kad Fukušimoje, klausydama žmonių pasakojimų, ji girdėjo labai panašias istorijas į tai, ką žmonės jai pasakojo Černobylyje, rašo nikkei.com.
Nobelio literatūros premiją laimėjusi baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič savo namuose
Nobelio literatūros premiją laimėjusi baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič savo namuose / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

S.Aleksijevič knygas rašo remdamasi daugybės žmonių pasakojimais. Taip jos knygose atgimsta žmonių prisiminimai apie Černobylį, Antrąjį pasaulinį karą, Sovietų Sąjungos griūtį. „Vieno žmogaus pasakojimas – jo asmeninis likimas, o 100 žmonių pasakojimas – tai istorija“, – savo kūrinių rašymo principą apibūdino S.Aleksijevič.

Viešėdama Japonijoje S.Aleksijevič pažymėjo, kad, nepaisant to, kokias kančias teko patirti, Rusijoje gimsta naujasis patriotizmas, kuris dar baisesnis nei Sovietų Sąjungos laikais. Jos žodžiais tariant, žmonės jokiomis sąlygomis neturėtų prarasti žmogiškumo – nepaisant kančių, negandų, žmonių siekis turėtų būti gyventi harmonijoje.

Žmonės vieniši, tačiau žmogiškumo prarasti negalima.

Japonų žurnalistai paėmė interviu iš autorės.

– Kokie jūsų įspūdžiai iš Fukušimos?

– Aš aplankiau kelis miestus ir kaimus, kur kalbėjausi su nukentėjusiais žmonėmis. Mane nustebino, kad Japonijoje žmonės neišreiškia nepaklusnumo. Lygiai kaip Rusijoje. Rusijoje tai – totalitarizmo rezultatas, tačiau kodėl tai vyksta Japonijoje?

– Ar Rusijoje gali būti peržiūrėtas Afganistano kampanijos klausimas?

– Tai naujojo militarizmo atgarsiai. Pasigirsta kvietimų apginti didžiąją šalį. Po persitvarkymo demokratai nepaaiškino tautai savo tikslų. Prezidentas Putinas kontroliuoja žiniasklaidą ir maksimaliai išnaudoja propagandą. Rezultatas – ukrainiečiai ir rusai ėmė nekęsti vieni kitų. Tuo neįmanoma patikėti.

– Ką gali padaryti literatūra?

– Religija ir menas veikia ne globaliame, o vietiniame lygmenyje, suminkštindami žmonių širdis. Mes neturime prarasti žmogiškumo. Žmonės vieniši, tačiau žmogiškumo prarasti negalima.

– Kaip galima padėti žmonėms, kurie tiek iškentėjo?

– Žmonėms padėti gali daug kas. Pavyzdžiui, meilė. Ir ne tik meilė tarp vyro ir moters. Žmogui tampa lengviau, kai jis jaučia mažo vaiko plaukų ir kūno kvapą. Taip pat padeda gamta, muzika ar rytinės kavos puodelis.

Stebėtina, tačiau žmonės yra labai įdomūs.

– Kaip reikia klausytis žmonių?

– Reikia sekti pašnekovo akis, judesius ir pateikti klausimus. Bandyti suprasti žmogaus gyvenimo ir likimo visumą. Būtinai atsiras tai, apie ką verta pakalbėti. Jeigu domėsitės juo, jis pats jums atsivers. Stebėtina, tačiau žmonės yra labai įdomūs.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?