Šį lapkritį turėtų pasirodyti naujausia Juozo Erlicko knyga „Pranašystės“, kurioje, kaip teigia leidykla, skaitytojų laukia „erlickiškoji smulkioji proza“. Vis tik spaudos konferencijoje pasirodęs autorius kalbėti atsisakė. Pareiškęs, jog blogai jaučiasi, todėl nieko nekalbės, apie būsimą knygą susirinkusiesiems jis taip nieko ir neišdavė.
Lapkritį išleisiamos knygos „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“ autorė, rašytoja Elena Gasiulytė teigė, jog žodį „įspūdžiografija“ ji sugalvojo pati, supratusi, jog tradicinis biografijos žanras jai yra per sausas.
„Pradėjau galvoti apie tai, kaip pažįstu žmones savo realiame gyvenime, ir supratau, kad turiu puikiausių draugų, kurių, pavyzdžiui, gimimo metų tiksliai neprisimenu ar neprisimenu, iš kur jie kilę. Tačiau apie juos vis tiek turiu kažkokį įspūdį. Nusprendžiau, kad reikia pabandyti parašyti tai, kaip aš matau tas asmenybes. Mano pagrindinis tikslas – kad žmonės, perskaitę knygą, susidarytų savus įspūdžius“, – teigė E.Gasiulytė.
Nuo Bonos Sforcos iki Jurgos Ivanauskaitės – knygoje pasakojama dešimt skirtingais amžiais gyvenusių moterų istorijų. Kaip jos buvo atsirinktos? Pasak E.Gasiulytės, visos jos herojės buvo kažko pradininkės – arba Lietuvoje, arba pasaulyje. Autorei taip pat buvo svarbu į knygą įtraukti skirtingų tautybių moterų. „Kitas kriterijus – asmeniškas. [Knygoje yra] tos, kurios yra mano draugės. Kurios ne draugės, atleiskit, gal dar susidraugausim“, – sakė E.Gasiulytė.
Knygą iliustravo komiksų autorė Miglė Anušauskaitė.
Istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė teigė, jog jos knyga „Kai Kaunas buvo Kaunas. Pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ gimė supratus, jog nors pastaruoju metu mokslinių knygų apie Kauną randasi vis daugiau, populiariai parašyto, plačiajai auditorijai suprantamo kūrinio apie Kauno istoriją trūko.
Knygos pasakotojas atvyksta į Kauną kelioms 1938-ųjų metų vasaros dienoms. Pasak G.Milerytės-Japertienės, tai toks personažas, kokiu ji pati būtų norėjusi būti, tačiau turėjo savo pasakotojui priskirti vyrišką lytį, nes būdamas moterimi jis daug ko nebūtų galėjęs papasakoti. Knyga „Kai Kaunas buvo Kaunas. Pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ pasirodys lapkričio mėnesį.
Kitų metų vasarį knygynų lentynas turėtų pasiekti jau 20-ji poeto Antano A.Jonyno knyga „Naujieji sonetai“. Autorius teigė: „Kai šitiek metų profesionaliai dirbi šitą darbą, parašyti tuos tekstus nėra sudėtinga, nėra sunku, bet nematau didelės prasmės, nes rašant norisi, kad tas tavo kalbėjimas kažką jau lyg ir kito sakytų, kad nesikartotum pats. Ir tada jau iš tikrųjų pasidaro sunku“, – sakė Antanas A.Jonynas.
Rinkinyje „Naujieji sonetai“ pristatomi naujausi poeto tekstai.
Algirdas Kaušpėdas, pristatydamas savo knygą „Gyveno kartą bičas ir kaimynas. Pokalbiai prie alaus“, teigė, jog rašymas ir buvimas rašytoju yra perdėm sureikšminti, o tai ateina iš sovietmečio: „Islandijoje kas dešimtas pilietis parašo po knygą ir tai yra nuostabu. Rašyti knygą nereikia ryžtis, nieko nereikia ypatingai gebėti, tik kažkaip sudominti, rasti bent vieną skaitytoją savo knygai.“
A.Kaušpėdo knygą sudaro 80 novelių, kurios yra iliustruotos Arūno Kavaliausko piešiniais. Pasak autoriaus, spalį pasirodysiančioje knygoje bus bandoma aiškintis, kodėl mūsų iki šiol neužkariavo ufonautai, kodėl nepasitikime vienas kitu, kas bus, kai mus iš darbo atleis dirbtinis intelektas, ką Lietuvoje daryti su futbolu ir kt.
Poetė, dramaturgė, scenaristė Violeta Palčinskaitė šįkart vėl grįžta prie poezijos mažiesiems skaitytojams. Pristatydama kitų metų vasarį pasirodysiančią knygą „Ką padarė šokių salė“, ji prisiminė neseniai vykusį turą po JAV.
„Per 16 susitikimų su skaitytojais beveik nebuvo nei vieno, kur nebūtų atėję suaugę žmonės, prašydami autografų ant savo vaikystės knygų. Ir tie suaugę žmonės visi kartojo tą patį – kad atvažiavo su labai nedidele manta, bet joje atsivežė ir mano tą ar aną knygą. <...> Tada pagalvojau: jeigu tos knygos išgyvena tiek metų ir kažkam jas dar rūpi atsivežti už Atlanto, vis dėlto, rašyti vaikams verta“, – kalbėjo V.Palčinskaitė.
Pristatydamas šių metų pabaigoje pasirodysiančią pokalbių knygą su Kostu Smoriginu „Kostas. Eskizas scenos generolo portretui“, jos sudarytojas, rašytojas Arnas Ališauskas juokavo, jog pradėjus dirbti prie knygos ištiko nusivylimas – jis tikėjosi anekdotų prie alaus bokalo, tačiau pokalbiai ėjo vis rimtyn. Vis tik knygoje bandoma išlaikyti balansą tarp, kaip sakė A.Ališauskas, „teatrinių baikų“ ir teatrinės analizės.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs K.Smoriginas sakė: „Man buvo labai svarbu knygoj nepaliesti žmogaus – papasakoti apie jį, bet išvengti subjektyvumo, nes man tas žmogus tuo metu galėjo pasirodyti vienoks, o kitiems jis tuo metu buvo Dievas ar ikona.“
Naują romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“ teberašantis prozininkas, publicistas ir dramaturgas Saulius Šaltenis apie kitų metų vasarį pasirodysiančią knygą nebuvo linkęs atvirauti.
„Aš nežinau, ką rašau. Kai parašau, paskui visi išaiškina. Ir o, žiūrėk, aš tą parašiau, atsispindi tokios tendencijos, oho, kokia filosofija“, – juokavo autorius.
Vis tik leidykla atskleidžia, jog būsimos knygos stilius nebūdingas S.Šalteniui, o jos veiksmas vyksta šiais laikais. Pasak autoriaus, romaną inspiravo įvykis, nutikęs Argentinoje.
Dar vasaros pabaigoje ketvirtąją savo knygą pristatė kunigas Algirdas Toliatas. Jo knyga „Sekmadienio SMS“ gimė iš trumpųjų žinučių, kuriomis kunigas kvietė žmones į bažnyčią.
„Idėja kilo, kai 2013 metais perėjome į Šv. Ignoto bažnyčią. Nedaug kas vaikščiojo į šią bažnyčią, nedaug kas apie ją žinojo, tad reikėjo sugalvoti, kaip įdomiai pakviesti žmones dalyvauti mišiose. Taip ir prasidėjo SMS‘ai“, – sakė A.Toliatas.
Rudenį pasirodys ir penktoji A.Toliato knyga „Ramybė tau“, kuri buvo parašyta ispaniškai ir tik po to išversta į lietuvių kalbą. Šią knygą kunigas rašė drauge su ispanų rašytoju, bestselerių „Maži dalykai dideli“ ir „Vabi sabi“ autoriumi Francescu Mirallesu ir rašytoja Lina Ever.
