Audiovizualinės poezijos formulė gana paprasta, jei neklimpsti giliai į teorinius vandenis: poezija (ar poetiniai pranešimai) ir (arba) vaizdas ir (arba) garsas.
– Galbūt galėtum įvardyti, kas mūsų šalyje daugiausia prisidėjo prie audiovizualinės poezijos atsiradimo?
– Su garso poezija daug dirba Benediktas Januševičius, Tomas S. Butkus, vaizdo ir videopoeziją kuria Virginijus Malčius ir Remigijus Venckus, na, o performatyviajai poezijos formai atstovauja Benas Šarka.
– Užsiminei apie skirtingas audiovizualinės poezijos formas. Papasakok, kokius menus ji vienija?
– Audiovizualinės poezijos formulė gana paprasta, jei neklimpsti giliai į teorinius vandenis: poezija (ar poetiniai pranešimai) ir (arba) vaizdas ir (arba) garsas.
– Tad kuo skiriasi audiovizualinės poezijos kūrinys nuo eilėraščio?
– Visų pirma, skiriasi suvokimo laikas. Skaitydami eilėraštį, mes patys reguliuojame savo skaitymo tempą, užsigalvojimą ties viena ar kita eilute. Jeigu mes žiūrime, pavyzdžiui, videopoezijos filmą, mes priimame mums padiktuojamas taisykles. Galbūt patį eilėraštį mes perskaitytumėme per minutę, o mums pateikiama trijų ar penkių minučių eilėraščio interpretacija ekrane.
Skaitydami eilėraštį iš knygos mes esame konkrečioje vietoje, dažniausiai priešais baltą knygos puslapį, o videopoezija ar animacinė poezija mus nukelia į savo erdvę, į kurią realiai galbūt net neįmanoma pakliūti.
Taip pat mūsų suvokimą keičia ir muzikinė interpretacija. Kaip ir paprasto skaitymo balsu atveju, skaitovas arba dainuojantis asmuo mums akcentuoja tam tikras eilėraščio vietas, užtęsdamas arba, priešingai, prabėgomis tardamas vienas ar kitas eilutes. Tačiau dainos pavidalą įgavęs eilėraštis dažnai tampa populiaresnis už užrašytą savo versiją. Jį lengviau atsiminti, nes jis yra melodingas ir ilgam įstringantis į atmintį.
Erdvės suvokimas čia irgi skiriasi. Skaitydami eilėraštį iš knygos mes esame konkrečioje vietoje, dažniausiai priešais baltą knygos puslapį, o videopoezija ar animacinė poezija mus nukelia į savo erdvę, į kurią realiai galbūt net neįmanoma pakliūti. Taip pat audiovizualinei poezijai labai svarbus pasakojimo tempas ir atlikimo maniera. Tai irgi savotiškas atlikėjo braižas, išskiriantis jį iš kitų kūrėjų būrio.
– Skirtybes tarp poezijos ir audiovizualinės poezijos formos atradome. O kuo skiriasi jų kūrimo procesas?
– Tradiciniu būdu kuriantis poetas atlieka nuo jo vieno priklausantį darbą – sugalvoja idėją ir ją užrašo jam patikusia forma, o audiovizualinės poezijos kūrėjas dažnu atveju yra priverstas bendradarbiauti – poetas užrašo eilėraštį, operatorius nufilmuoja vaizdinį ir panašiai.
