„Viskas primena tave“
Bestselerių autorė ir „Tiktok“ socialiniame tinkle sužibėjusi rašytoja Colleen Hoover pateikia savo gerbėjams dar vieną gardų kąsnelį – naujausią lietuvių kalba išverstą knygą „Viskas primena tave“.
Šiame kūrinyje autorė pristato Keną Rovan – penkerius metus kalėjime praleidusią moterį, kuri sugrįžta namo tikėdamasi, kad galės rūpintis savo mažamete dukra. Deja, laiko atsukti atgal neįmanoma ir Kenai tenka susidurti su atstūmimu – mažylę globojantys žmonės jos neprisileidžia. Vienintelis jos pasigailėjęs – Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, paslapčiomis padeda mamai palaikyti ryšį su dukra. Laikui bėgant tarp Kenos ir Ledžerio užsimezga gilus ryšys, tačiau jų santykiai pradeda kelti grėsmę abiem.
Dramatiškos istorijos, įtaigus rašymo būdas ir vienas kitą vejantys jautrūs, nenuspėjami įvykiai – Colleen Hoover gerbėjai žino, jog pradėjus skaityti šios autorės knygas, visus darbus tenka palikti nuošalyje, nes atsitraukti nuo romanų būna pernelyg sudėtinga.
„Miško terapija“
Mamoms, mėgstančioms pasivaikščioti miške ir norinčioms pagilinti santykį su gamta, patiks vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų Amos Clifford knyga „Miško terapija“. Knygoje aprašytas jo sukurtas ir išplėtotas vakarietiškas miško maudynių metodas – tai kūno ir proto ramybę grąžinantis ritualas skubančiam, mieste gyvenančiam, nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui.
Knygoje žvelgiama iš arčiau į žmogaus ryšį su gamta – akmeniu ir upeliu, debesimis, paukščiais ir medžiais. Pasak A. Cliffordo, ryšiui su gamta puoselėti reikia dėmesio, smalsumo ir pastovumo. Autorius atskleidžia, kaip per laisvos formos pratimus miške galima jį patirti, , pasinerti į dabarties akimirką, pasitelkus visus penkis savo pojūčius, juntant, kaip kūną apleidžia nerimastingumas, mažėja rūpesčių našta, išauga kūrybiškumas.
„Popietės laikas“
„Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Jungas vadino senatvę“, – žurnalistė, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja Eva Tombak atkreipia skaitytojų dėmesį į visuomenėje vyraujančią senėjimo diskriminaciją.
Autorė drąsiai tvirtina, jog senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris. Garbaus amžiaus žmogus – beviltiškas ir bejėgis, tačiau galintis džiaugtis aukso amžiumi, kai nebereikia atlikinėti socialinių vaidmenų, pagaliau galintis gyventi dėl savęs. Naujausioje savo knygoje „Popietės laikas“ E. Tombak skatina pakeisti stereotipinį požiūrį ir pažvelgti į senėjimą kaip į gyvenimo kulminaciją, skambų, prasmingą ir įsimenantį finišą.
„Gamtinis daržas“
Mamoms, kurios mėgsta laisvą laiką praleisti kapstantis darže, patiks naują požiūrį į daržininkystę pristatantis, Lietuvos gamtinės žemdirbystės pradininkas Saulius Jasionis knygoje „Gamtinis daržas“. Jis pasakoja, kaip, pasitelkus mūsų protėvių patirtį, galima užauginti natūralias ir be galo gardžias daržoves. Knygoje ūkininkas pristato, ką daryti, jog darže užderėtų traškūs ridikėliai ir stebėtinai saldūs pomidorai, kaip užsiauginti reikalingiausias sėklas ir susigrąžinti į virtuvę tikrų naminių daržovių skonį.
„Mano žmogus“
Lietuvių pamilta, garsios trilogijos „Dinos knyga“ autorė, norvegų rašytoja Herbjorg Wassmo sugrįžta pas skaitytojus su naujausiu savo kūriniu – jausmingu pasakojimu apie dviejų brandžių žmonių meilę – „Mano žmogus“. Ši knyga – romano „Septintas susitikimas“ tęsinys.
Ruta – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Gormas – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką ir, nors Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi. Septintasis susitikimas buvo lemtingas – išgyvenę skyrybas, subrendę, patyrę naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas, jie pagaliau suranda vienas kitą. Knyga patiks mamoms – romantikėms, neabejingoms gražioms ir laimingoms meilės istorijoms.
„Gliukozės revoliucija“
Šeimos sveikata dažniausiai rūpinasi mamos – juk jos niekada nepraleidžia vizitų pas šeimos gydytojus, prižiūri, jog šeimos nariai gautų visavertį ir sveiką maistą, o apsirgus – apgaubia rūpesčiu ir nesibaigiančiais sveikatinimosi patarimais. Mamoms, besidominčioms, kaip gyventi sveikai – prancūzų biochemikės Jessie Inchauspé knyga „Gliukozės revoliucija“.
Leidinyje autorė atskleidžia, kokį poveikį gliukozė daro žmogaus sveikatai. Noras užkandžiauti, nuovargis, nevaisingumas, hormoniniai sutrikimai, aknė, raukšlės, ilgainiui išsivystančios tokios ligos kaip II tipo diabetas, vėžys, demencija, širdies ligos – visa tai gali būti per didelio gliukozės kiekio organizme pasekmės. J. Inchauspé knygoje dalijasi nesudėtingais patarimais, kurie padės subalansuoti gliukozės kiekį ir atsikratyti simptomų, nesilaikant dietos ir neatsisakant mėgstamų patiekalų.
„Palėpė Karalienės gatvėje“
Džordžijos valstijoje gyvenanti JAV rašytoja Karen White pelnė skaitytojų simpatijas už talentą romanuose perteikti pietietišką kultūrą, gamtovaizdį ir universalias šeimos bei santykių temas. Jos kūriniai puikuojasi „New York Times“ bestselerių sąrašuose, o lietuvių skaitytojus pasitinka naujausiai išleistas autorės romanas, paskutinioji serijos „Trado gatvės“ dalis – „Palėpė Karalienės gatvėje“.
Melanija jaučiasi sugniuždyta. Per keletą dienų jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – laiminga ištekėjusi moteris, turinti tris nuostabius vaikus, staiga tapo vieniša motina, kurią paliko vyras Džekas. Tačiau ilgamečiam varžovui Markui Longui pasibeldus į duris su intriguojančiu pasiūlymu Melanija ir Džekas privalo savo santykių problemas nustumti į šalį. Vis dėlto nuojauta Melanijai kužda, kad Markas turi slaptų ketinimų, o jo kalta šypsena – tik apgaulė.
Tačiau Melanija turi sąjungininkę, padedančią jai saugoti namus, – tai Amerikos pilietinio karo laikais gyvenusios mergaitės dvasia, pačiais netikėčiausiais būdais vis įspėjanti Melaniją apie grėsmes jos šeimai. Ne vien ši dvasia sekioja Melaniją. Atrodo, kad piktavališka jėga, pasiryžusi neleisti Melanijai tirti prieš tris dešimtmečius įvykdyto draugės sesers nužudymo, niekada nesustos, siekdama apsaugoti savo praeitį, net ir iš anapus. Ar pavyks Melanijai atkurti santykius su Džeku ir galutinai užkirsti kelią vis aršiau į jų gyvenimą besiveržiančioms piktosioms praeities ir dabarties dvasioms?
„Artumo laboratorija“
Mamas, mėgstančias panardyti po santykių vandenynus, sudomins psichoterapinis romanas „Artumo laboratorija“. Jo autorė, profesionali psichoterapeutė Genovaitė Petronienė kartu su skaitytojais keliauja po sudėtingus moters ir vyro santykius, vaizduoja susipažinimo situacijas, parodo, kaip sukuriamas artimas ryšys.
Pagrindinė knygos veikėja Vita ką tik baigė ilgai trukusią psichoterapiją ir dabar aiškiai pradeda matyti su ja vykstančius procesus. Kai santykiuose jaučiasi skaudinama, kai vėl pakliūva į pažįstamas problemas, Vita savo vidiniame pasaulyje, savo saugioje erdvėje, bando pamatyti, kokie vidiniai veikėjai dalyvauja situacijoje ir sąmoningai juos reguliuoja. Jėgas ji atgauna meno pasaulyje, o sustiprėjusi grįžta į santykių frontą. Autorė gilinasi į tai, kas vyksta pagrindinės veikėjos viduje santykių metu – kokie jausmai ir poreikiai aplanko, kaip į juos įsipina vaikystės žaizdos. Knyga paremta tikromis istorijomis iš psichoterapinio darbo praktikos.
„Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai“
Mamoms, kurios domisi menu – naujausia Andriaus Tapino knyga „Genijai, pasipūtėliai ir žmogžudžiai“. Tai XV–XVIII a. garsiausių dailininkų ir jų kūrinių paslapčių albumas, kuriame apžvelgiami Bellinio, Botticellio, Claude, Raphaelio, Bruegelio, Michelangelo, da Vincio, Caravaggio ir kitų menininkų tapybos šedevrai bei juos gaubianti mistika. Visgi, šis leidinys – ne detalus ir sausas faktų žinynas, o smagi pramoga, gilesnis žvilgsnis į žinomiausius meno kūrinius ir jų autorių gyvenimus, praskleidžiant paslapties ir intrigų skraistę.
„Dingusių žodžių žodynas“
Norintiems mamą pradžiuginti lyrišku, nuoširdžiu ir giliu grožiniu kūriniu, puikus pasirinkimas – britų rašytojos Pip Williams knyga „Dingusių žodžių žodynas“. Tai gudriai provokuojanti ir verčianti susimąstyti odė žodžiams bei kalbos galiai kurti pasaulį.
Knygoje pasakojama apie mergaitę Esmę, kuri gimsta žodžių pasaulyje. Netekusi motinos ir būdama nepaprastai smalsi, ji vaikystę praleidžia Skriptoriume – Oksfordo sodo daržinėje, kurioje jos tėvas ir atsidavusių leksikografų komanda renka žodžius pirmajam Oksfordo anglų kalbos žodynui. Mažosios Esmės vieta – po rūšiavimo stalu, kur ji privalo būti nematoma ir negirdima. Vieną dieną po stalu nusklendžia popieriaus lapelis, ant kurio užrašytas žodis, reiškęs „vergė“. Susidomėjusi mergaitė pradeda rinkti kitus žodžius, kuriuos žodyno sudarytojai vyrai išmetė arba dėl kitų priežasčių nutarė neįtraukti į žodyną.
Augdama Esmė supranta, kad žodžiai ir reikšmės, susijusios su moterų ir paprastų žmonių patirtimi, dažnai būna niekam neįdomūs ir todėl lieka neužrašyti. Ji nusprendžia rinkti žodžius savo pačios žodynui – Dingusių žodžių žodynui. Įgyvendindama savo svajonę, ji turi palikti uždarą universiteto pasaulį ir leistis į kelionę su žmonėmis, kurių žodžiai užpildys jos žodyno puslapius.
