Filosofija moko žmogų domėtis esminiais žmogiškosios būties ir patirties aspektais ir taip prisidėti prie išmintingesnės visuomenės kūrimo. Norite apie filosofiją sužinoti daugiau? Interneto knygynas patogupirkti.lt rekomenduoja 9 skaitytojų pamėgtas lietuvių ir užsienio autorių knygas apie filosofiją.
Byung Chul Han „Nuovargio visuomenė“
Kaip mūsų visuomenė tapo „nuovargio visuomene“? Kodėl perdegimas tapo nuolatiniu lydinčiu bendražygiu? Kaip pozityvumo perteklius ir nepailstantis „aš galiu“ sukūrė žmoniją, kuri nuolat skuba, nieko nespėja ir negeba pasidžiaugti savo darbo vaisiais? Šią realybę bando perprasti ir paaiškinti korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas Byung Chui Han knygoje „Nuovargio visuomenė“.
Nepaneigiamai aktualią temą nagrinėjantis autorius tiki, jog Vakarų pasaulyje įvyko tylus paradigmos pokytis ir užgimė hiperaktyvi šiuolaikinė visuomenė, dramatiškai nutolusi nuo tūkstantmečius vertybe laikyto mąslaus gyvenimo. Knygoje skaitytojai turės galimybę pažvelgti, kaip žmonės laisva valia tapo išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą ir nerimo sutrikimus.
Nigel Warburton „Glausta filosofijos istorija“
Norintiems paprastai išdėstytos ir aiškios pažinties su filosofijos istorija bei svarbiausiais visų laikų mąstytojais, verta į rankas paimti britų filosofo Nigel Warburton knygą „Glausta filosofijos istorija“. Tai plačiai auditorijai skirta knyga – nuo su filosofija susipažįstančio jaunimo iki daugelį metų šią temą nagrinėjusių profesorių, kuriuose žaismingai ir aiškiai pristatomos svarbiausios Vakarų filosofijos figūros, jų keltos idėjos ir su jomis susiję filosofiniai judėjimai.
Autorius sudėjo kertines filosofines tiesas į 40 trumpų pasakojimų, kuriuose pažvelgiama į tokių mąstytojų kaip Sokratas, Platonas, Aristotelis, Ciceronas, Machiavellis, Freudas, Singeris ir daugelio kitų idėjas bei filosofinius judėjimus, kurie buvo aktualūs ne tik praeityje bet ir šių laikų pasaulyje.
Algirdas Brukštus „Fantazuoti alchemiją“
„Alchemija – tai ne tik siekis paprastus metalus paversti auksu, bet ir asmeninė transformacija, kelionė, kurioje keičiamasi“, – teigia Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Algirdas Brukštus. Jo knyga „Fantazuoti alchemiją“ – tai kūrinys, kuris leis ne tik permąstyti alchemijos ryšį su chemija ir kitais mokslais, bet ir ryšį su išmintimi bei kūrybine vaizduote.
Tai tarsi filosofinis vadovas, kuriame vietoj griežtų atsakymų yra daugiau klausiama, svarstoma ar net fantazuojama. A. Brukštus kviečia žingeidžius skaitytojus leistis į unikalią, mistikos ir įdomių atradimų kupiną asmeninę kelionę.
Jan Patočka „Platonas ir Europa“
Janas Patočka – garsus čekų filosofas, atsisakęs stoti į komunistų partiją ir dėl to netekęs teisės dirbti akademinio darbo. Tačiau tai nesustabdė jo dalintis su visuomene filosofinėmis tiesomis, tad J. Patočka tęsė darbus skaitydamas paskaitas pogrindyje. Moraliniu nuoseklumu ir holistiniu požiūriu į pasaulį pasižymėjęs filosofas skleidžia savo išmintį net ir po mirties, knygoje „Platonas ir Europa“.
Šis J. Patočkos veikalas – tai filosofinė, kultūrinė, politinė įžvalga į universalius europietiškumo principus. Filosofas kviečia permąstyti žmogaus tapatybės klausimą ir užmarštin nugrimzdusios sielos nemirtingumo reiškinį. Autorius moko skaitytojus kelti reikšmingus klausimus – kas gyvenime yra svarbiausia? Kam – kūnui ar sielai verta skirti didžiausią dėmesį? Kiek žmogus netenka, susitelkdamas tik į savo materialinę gerovę? Knyga „Platonas ir Europa“ skaitytojams sėja mintį, jog rūpestis savo siela yra tikroji Europos dvasinio paveldo šerdis.
Jean Paule Sartre „Įsivaizduojamybė“
Jei ir semtis gyvenimo filosofijos išminties – tai tik iš pačių geriausiųjų. Intelektualinio pasaulio figūra – egzistencialistas, filosofas, rašytojas Jean Paule Sartre išsiskyrė iš kitų XX a. rašytojų, drąsiai kalbėdamas apie dvasiškai nuskurdintą, kasdienybę neigiantį žmogų ir jo egzistencijos paieškas.
Veikale „Įsivaizduojamybė“ J. P. Sartre pastebi įdomią paradoksalią situaciją: laisvas žmogus ne tik nenori, bet ir negali priimti atvirai jam pasireiškiančios realybės, jis ją nuolat perkuria, perinterpretuoja, įsivaizduoja. Kartu su skaitytoju jis neria į vaizduotės bei vaizdinijos gelmes ir per juos bando atrasti raktą į istorinę, kultūrinę, politinę, filosofinę žmogaus egzistenciją.
Audrius Beinorius „SAṂVĀDA“
Ką apie filosofiją gali papasakoti indų išmintis? Sanskrito kalba „Saṃvāda“ reiškia diskusiją, pokalbį, dialogą. Tad lietuvių filosofas, kultūros tyrinėtojas ir indologas Audrius Beinorius knygoje „SAṂVĀDA“ kviečia į filosofinį pokalbį su Indija. Tai senoviniais šaltiniais paremtas darbas, kuriame analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai.
A. Beinorius nemažai dėmesio skiria tyrinėti Indijos ir Vakarų intelektinę sąveiką bei demaskuoja šių laikų Vakarų visuomenėje išpopuliarėjusius stereotipizuotus indiškos kultūros vaizdinius. Pasak autoriaus, tai knyga, skirta ne tik filosofams, religijotyrininkams ir istorikams, bet ir bet kuriam besidominčiam žmogui, norinčiam sužinoti daugiau apie indiškąją mąstymo tradiciją.
Roger Scruton „Modernioji kultūra“
Vienas iš filosofijos tikslų – išmokyti žmogų kelti reikšmingus klausimus. Kas yra kultūra ir kodėl ji yra svarbi? Į šiuos klausimus atsakymo ieško vienas žymiausių šiuolaikinių anglų filosofų – seras Rogeris Scrutonas. Jo knyga „Modernioji kultūra“ – tai pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su šiuo unikaliu mąstytoju.
Filosofas išdėsto savąją kultūros sampratą, kurioje kultūra ir religija yra glaudžiai susijusios, ir ja remdamasis aptaria kultūros ir meno istoriją, sutelkdamas dėmesį į filosofinius ir etinius aspektus. R. Scrutonas žvalgosi po moderniosios sąmonės klodus, analizuoja žmogaus dvasinę būseną chaotiškame moderniame pasaulyje ir ragina neatsižadėti tradicinių vertybių, įprasminančių žmogaus gyvenimą ir leidžiančių jam pajausti bendrystę su kitais visuomenės nariais.
Ayn Rand „Himnas individualybei“
Ateitis, kurioje nebelieka individualumo – vardų ir nepriklausomybės nebeliko, likome tik didysis MES. Kaip atrodo šis distopinis ateities pasaulis, pristato amerikiečių filosofė ir rašytoja Ayn Rand knygoje „Himnas individualybei“.
Ji gilinasi į pasaulio vaizdinį, kai visi tampa vienu ir žmoguje nebelieka individualumo, vaizduodama išdrįsusį mylėti, savarankiškai mąstyti ir ieškantį atsakymų žmogų bemeiliais tamsiais ateities amžiais. „Prieš ištariant „myliu tave“, reikia išmokti ištarti „aš“, – teigia filosofė.
Arthur Schopenhauer „Gyvenimo išminties aforizmai“
Vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris – itin svarbi filosofijos istorijos asmenybė, įvykdęs tikrą perversmą Vakarų mąstymo tradicijoje ir savo požiūriu formavęs tolimesnę filosofijos ir psichologijos raidą. Jis tikėjo, jog gyvenimas kaip beasmenės valios vaizdinys yra bevertis ir beprasmis, tad buvo pramintas „kančios“, „pesimizmo“ ir „menininkų“ filosofu.
Knyga „Gyvenimo išminties aforizmai“ – tikra atgaiva žmogui, pavargusiam nuo išorinio pasaulio tuštybės. Filosofas knygoje atskleidžia, jog gyvenimo kančią galima sumažinti, įsisąmoninus stojišką gyvenimo būdą – jis teigia, jog kuo turtingesnis žmogaus pasaulis, tuo lengviau jis gali gyventi be išorinio pasaulio primityvizmo. Jis piešia ramaus, su pasaulio negandomis ir savo problemomis susitaikiusio žmogaus paveikslą, kuris mato jų menkumą ir neišvengiamybę. A. Schopenhaueris laikui nepavaldžiame leidinyje dalijasi patarimais su skaitytojais, kaip gyventi lengviau šiame sudėtingame ir nuolat skubančiame pasaulyje, kuriame nebeliko dvasingumo.
