5min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais.
- Ekspertai atrinko dėmesio vertas knygas šešiose kategorijose.
- Dabar iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas.
- Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Nugalėtojai bus paskelbti oficialioje ceremonijoje festivalyje „Open books“ spalio 26 dieną.
O kol vyksta balsavimas - kviečiame prisiminti, kokios knygos jau yra tapusios laureatėmis.
Lietuvių autorių grožinės knygos
Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi. Novelių romanas „Naujagimiai“ aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais.
Nekasdieniškame kontekste išryškėja asmeninės dramos, ribinės patirtys ir užburiantys, įtraukiantys vaizdai. Realistinis sluoksnis čia maišomas drauge su antgamtiniais, tautosakiniais, istoriniais sluoksniais. Kiekviena novelė turi vienokią ar kitokią jungtį su kitomis novelėmis, autorė kuria savitą, hipnotizuojantį pasaulį ir lydi skaitytoją nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.
Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“ (leidykla „Alma littera“)
Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.
Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų. Tai aštuntoji autorės knyga ir antrasis romanas suaugusiesiems.
Rimantas Kmita „Remyga“ (leidykla „Tyto alba“)
Bestselerio „Pietinia kronikas“ autorius R.Kmita grįžo su nauja knyga apie Šiaulius. Šį kartą rašytojo akiratyje – miestas Sąjūdžio pradžioje. Tai jau visai kitokia knyga. Apie nematomą, tamsiąją, Šiaulių pusę. Tačiau kartu tai knyga ir apie Lietuvą. Romanas apie milicininką, tampantį policininku.
Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Pats autorius apie knygą sako taip: „Čia viskas yra tikra: vietovardžiai, architektūros ir meno objektai, taip pat ir istorijos.“
Undinė Radzevičiūtė „Grožio ir blogio biblioteka“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Septintame Undinės Radzevičiūtės romane pasakojama apie dekadanso nuotaikomis gyvenančią Veimaro respublikos laikų šeimą: paveldėtojas Walteris Schultzas, kurį užvaldžiusi liguista aistra unikalioms knygoms, kaupia ypatingą biblioteką, dėl jos jis pasiruošęs nepaisyti moralės normų – ar kas nors sustabdys intelektualų ir negailestingą nusikaltėlį?
Knygoje persipina žvilgsnis į šiuolaikinę Europą ir šiuolaikinio žmogaus mąstymas. Pati rašytoja sako, kad tai romanas apie grožį su lašu bjaurumo ir apie blogį, besislepiantį gėryje.
Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“)
Menotyros mokslų daktarės rašytojos K.Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas – pirma dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.
Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.
Marius Burokas „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Naujoje, ketvirtoje poezijos knygoje „Švaraus buvimo“ Marius Burokas tęsia ankstesniuose rinkiniuose išryškėjusias gyvenimo kelio, santykio su poezija ir kultūra, su gimtuoju Vilniumi temas.
Poetas, panirdamas į save, į savo slaptą „aš“, atskleidžia nevienalypę žmogaus prigimtį, jausmų dialektiką. Netobulame pasaulyje harmonija, užsimiršimas sunkiai įmanomas, kai epochos vėjas išpučia raides ir dvasią. Ar dievoieška atsakys į būties klausimus?
Miglė Anušauskaitė „Dr.KVADRATAS. Greimas ir jo semiotika“ (leidykla „Aukso žuvys“).
Miglės Anušauskaitės komiksas pasakoja vieno žmogaus gyvenimo istoriją: nuo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per Antrojo pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Šis žmogus – tai pasaulinio garso mokslininkas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, sukūręs naują metodą analizuoti kultūros reiškinius, visą gyvenimą kėlęs prasmės klausimą. Autorė į grafinį pasakojimą žaismingai įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves ir patarimus, kaip atrodyti protingai.
Semiotika daugeliui atrodo sunkiai suprantamas mokslas, bet autorė knygoje sugeba grafiškai, patraukliai, aiškiai ir paprastai paaiškinti, kas yra A. J.Greimas ir ką jam reiškė semiotika.
Lietuvių autorių negrožinės knygos
Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ (leidykla „Baltos lankos“)
V.Klumbys ir T.Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną.
Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Kaip sako autoriai, tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide.
Rimantas Kmita „Ugnies giesmės“ (leidykla „Tyto alba“)
Ši knyga – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita knygoje siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt suprasti, kokios buvo S.Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos.
Vienas raktinių žodžių čia yra pyktis. Jis lėmė nesitaikstymą su neteisybe, nuolatinį konflikto su aplinka (ir su savimi) ieškojimą, tačiau kartu ir skatino vidinę ugnį, be kurios nebūtų poezijos. Todėl ši knyga iš dalies ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji.
Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (leidykla „Aukso žuvys“)
Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. Šalia žmonių kasdienybės aktualijų istorijas N.Černiauskas kalba apie tai, kaip 1940-ųjų birželį prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė?
„Prieš pat knygos parašymą pradėjau galvoti, kad pernelyg daug kalbame apie procesus, geopolitinius žaidimus, bet nematome žmonių, kurie gyveno tais 1940 metais“, – apie knygos kūrimo užkulisius yra sakęs N.Černiauskas.
Gediminas Kajėnas „33 portretai“ (leidykla „Aštuntoji diena“)
Lietuvos kultūros žurnalisto Gedimino Kajėno parengta knyga „33 portretai: pokalbiai su menininkais“ – tai ne tik pašnekesys su ryškiausiomis mūsų šalies meno asmenybėmis, bet ir savitas, daugiasluoksnis praeinančios epochos liudijimas.
Giedra Radvilavičiūtė „Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ (leidykla „Apostrofa“)
„Tekstų persekiojimas. Esė apie rašytojus ir žmones“ – trečioji rašytojos knyga.
Šioje knygoje Radvilavičiūtė ir vėl išryškėja kaip mums pažįstama puiki stilistė, kuri moka žaisti įvairiais žanrais, kuriai svarbus estetinis teksto pajautimas, kuri moka suderinti buities aprašymus su intelektiniais viražais, kuri įaudžia savo pajautimus į humorą, saviironiją.
Verstinės grožinės knygos
Olga Tokarczuk „Jokūbo knygos“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Romane pasakodama charizmatiško žydų pirklio Jokūbo Franko istoriją, autorė netikėtais rakursais nagrinėja komplikuotas daugiatautės, daugiakonfesės Lenkijos problemas.
Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, skonius, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. „Jokūbo knygos“ rašytojai atnešė prestižinį lenkų literatūros apdovanojimą „Nikė“ ir neabejotinai prisidėjo prie sprendimo skirti Nobelio literatūros premiją.
Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“ (iš danų kalbos vertė Aurelija Bivainytė, leidykla „Tyto alba“)
Tovė Ditlevsen vadinama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ pasirodė prieš keliasdešimt metų, ir pastaraisiais metais atgyja naujam gyvenimui. Tai ne tik rašytojos gyvenimo istorija, bet ir visos kartos, to laikotarpio Danijos portretas, moterų vietos visuomenėje štrichai. Autorė pasakoja apie savo vaikystę, pašaukimą rašyti.
Priversta anksti palikti mokyklą, vėliau Tovė aukoja kūrybai skirtą laiką dirbdama bereikšmius, nesuprantamus darbus ir megzdama keistus, kartais net žalingus santykius su vyrais. Paskutiniame trilogijos tome aprašoma autorės kova tarp rašytojos pašaukimo ir konkuruojančių dukters, žmonos, motinos ir narkomanės vaidmenų. Skaudus, atviras, poetiškas ir emociškai labai paveikus pasakojimas.
W.G.Sebaldas „Austerlicas“ (leidykla „Baltos lankos“, vertėja Rūta Jonynaitė)
Romane „Austerlicas“ vokiečių rašytojas W.G.Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą.
Knygos autorius daugelio literatūros kritikų laikomas vienu svarbiausių savo epochos rašytojų. Jo kūryba lyginta su J.L.Borgeso, I.Calvino, T.Bernhardo, V.Nabokovo, F.Kafkos darbais. Tuo metu kūrinys „Austerlicas“ apdovanotas daugeliu literatūros premijų, įskaitant 2002 m. „International Booker Prize“.
Roberto Bolaño „2666“ (leidykla: „Kitos knygos“, vertėja Alma Naujokaitienė)
Trylikoje apsakymų, parašytų gerai atpažįstamu rašytojo stiliumi, susipina humoras ir neviltis, lyrizmas ir autobiografiškumas. Drauge matyti, kaip rašytojas, atiduodamas duoklę meistrams, žengia tolyn nuo tradicijos.
Maištas, literatūra ir kelionės – šios temos, ryškios visoje Čilės rašytojo kūryboje, plėtojamos ir novelių rinkinyje. Autorius ir šioje knygoje išlieka profesionalus melagis – novelės pilnos rašytojų – ir tikrų, ir išgalvotų – biografijų detalių, kurios veda vaizduotę tolyn už tekstų.
Olga Tokarczuk „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertėjas Vyturys Jarutis)
Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką rašytoja iš Lenkijos Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.
Ši knyga autorei pelnė „Man Booker“ premiją, o šiemet paskelbta, kad rašytoja tapo 2018 m. Nobelio literatūros premijos autore.
Virginia Woolf „Tarp veiksmų“ (leidykla „Vaga“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
Paskutiniame V.Woolf romane „Tarp veiksmų“ pasakojama apie vieną vasaros dieną Anglijos užmiesčio name, kaimo žmonėms besiruošiant kasmetiniam vaidinimui, horizonte jau šmėžuojant karo šmėklai.
Romano sumanymas ir stilius – kupinas fragmentiškų akimirkų, poetinės prozos pasažų ir staigių perėjimų iš vieno personažo sąmonės į kitą – pribloškiamai originalus, drąsus ir kartu labai užtikrintas.
Verstinės negrožinės knygos
Anne Applebaum „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ (iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė, leidykla „Tyto alba“)
Tai įtaigus ir negailestingai atviras istorinis pasakojimas apie vieną niekšiškiausių J.Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę.
Ši knyga – tai ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje per visą jos būtį, skerspjūvis, o nūdien dar ir hėgeliškas įspėjimas visiems ir kiekvienam: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi. „The New York Times“ bestseleriu tapusi knyga – trečiasis į lietuvių kalbą išverstas autorės darbas.
Israelis Cohenas „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“ (iš anglų kalbos vertė Miglė Anušauskaitė, leidykla „Hubris“)
Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą.
Tad autoriaus tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje XIV a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.
Laurence'as Reesas „Aušvicas. Naciai ir „galutinis sprendimas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėjas Matas Geležauskas)
Britų istorikas L.Reesas knygoje pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka.
Autorius svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Knygoje istoriko žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas „Kabinetas 339“ (leidykla „Alma littera“)
Knyga, atverianti duris į žurnalistinių tyrimų virtuvę, skaitytojus nukelia į 2018 metus. Žurnalistų tyrimo centre – premjero Sauliaus Skvernelio aplinka, politinių sprendimų kaina.
Kūrinys tapo perkamiausia visų laikų audio knyga Lietuvoje, o šalyje jos spausdintos versijos išpirkti keli tiražai. Bestseleris sukėlė daugybę diskusijų visuomenėje.
Svetlana Aleksijevič „Paskutinieji liudytojai“ (leidykla: „Alma littera“, vertėja Alma Lapinskienė)
Tai naujas ir necenzūruotas 1989 metais pasirodžiusios knygos leidimas. Joje skaudūs ir tikri vaikų, gyvenusių Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje Antrojo pasaulinio karo metais, atsiminimai, kuriuos pasauliui pasakoja Nobelio premijos laureatė.
S.Aleksijevič knygos verstos į daugiau nei 35 užsienio kalbas, pagal jas statyti kino filmai, spektakliai, radijo vaidinimai. Autorės balsas garsiai skambėjo ir po šiais metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuose ji negailėjo kritikos A.Lukašenkai.
Marina Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)
Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote“. Atsiminimų knygoje menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją.
Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį M.Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą. Tai išskirtinė biografija, kurį įtrauks, sužavės, nepaliaus stebinti ir paskatins skaitytojus naujai pažvelgti į savo pačių gyvenimus.
Witoldas Gombrowiczius „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“, vertėja Irena Aleksaitė)
Witoldas Gombrowiczius – lietuvių kilmės lenkų rašytojas. Jo „Lenkiški prisiminimai“ – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų.
Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa“ užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi.
Tomas Venclova „Nelyginant šiaurė magnetą: pašnekesiai su Ellen Hinsey“ (iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, leidykla „Apostrofa“).
„Nelyginant šiaurė magnetą“ – pirma išsami rašytojo, vieno iškiliausių ir įtakingiausių pasaulyje šiuolaikinių lietuvių intelektualų Tomo Venclovos (g. 1937) autobiografinė knyga. Pašnekesiuose su Ellen Hinsey T.Venclova aprėpia keturis gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Maskvoje ir keturis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose.
Knygoje pateikti pasakojimai atskleidžia ne tik T.Venclovos biografiją ir kūrybą, bet ir platų kultūrinį bei politinį kontekstą: iš asmeninės patirties perspektyvos rašytojas perteikia sovietinio laikotarpio atmosferą, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių ir rusų neoficialiajai kultūrai bei disidentiniam judėjimui. Įtaigiai pasakojama apie tokias figūras kaip Borisas Pasternakas, Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Czeslawas Miloszas ir daug kitų asmenybių.
Lietuvių autorių poezijos knygos
Dovilė Bagdonaitė „Takeliai_žolėje“ (leidykla „Bazilisko ambasada“)
Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė.
Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama. Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.
Greta Ambrazaitė „Adela“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Greta Ambrazaitė debiutavo 2018 metais. Tuomet jos knyga „Trapūs daiktai“ sulaukė sėkmės – už geriausią per dvejus metus išėjusią jauno poeto knygą jai įteikta Jaunojo jotvingio premija, debiutas išrinktas geriausia poezijos knyga „Metų knygos“ rinkimuose, sulaukė palankios kritikų reakcijos.
„Adela“ – antroji autorės poezijos knyga, paremta pas močiutę rasta proprosenelės Adelos Różewicz, kurios poetė niekada nebuvo sutikusi, nuotrauka.
Verstinės poezijos knygos
Wisława Szymborska „33 eilėraščiai“ (iš lenkų kalbos vertė Tomas Venclova, leidykla „Apostrofa“)
„33 eilėraščiai. 33 wiersze“ – Nobelio literatūros premijos laureatės Wisławos Szymborskos eilėraščių dvikalbė rinktinė. Į rinktinę sudėti Tomo Venclovos anksčiau išversti W.Szymborskos eilėraščiai (nauja redakcija) ir 25 naujai jo paties atrinkti ir išversti į lietuvių kalbą. Knyga papildyta skyriumi „Tomas Venclova. Susitikimai su Wisława Szymborska“ su jo esė ir eilėraščiu, skirtais Szymborskai.
T.Venclova sakė, kad rinktinė paženklina ir 1923 m. liepos 2 d. gimusios poetės šimtąsias sukaktuves, „kurių minėjimas visame pasaulyje... patvirtina, jog Wisławos Szymborskos poezija yra neginčijamas mūsų epochos meninis lobis. Be jau anksčiau skelbtų 8 eilėraščių, šiai knygai rinkausi versti tuos, kurie man atrodė ypač stiprūs, įdomūs ar tiesiog asmeniškai artimi...“
Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, leidykla „Rara“)
Tedas Hughesas (1930–1998) – vienas svarbiausių angliškai rašiusių XX a. poetų. Pirmieji „Varno“ eilėraščiai parašyti garsaus amerikiečių dailininko Leonardo Baskino prašymu. Jis tušu buvo nupiešęs visą seriją varnų. Didžiąją dalį tekstų Hughesas parašė 1966–1969 m., praėjus ilgam kūrybinės sausros periodui, ištikusiam jį po žmonos Sylvios Plath mirties.
Varnas – kontroversiškiausias Hugheso kūrinys, stiliaus eksperimentas, savotiškas iššūkis krikščionybei, humanizmui ir polemika su jais. Pats autorius Varną laikė šedevru ir tuos metus, kai jį rašė, įvardijo vaisingiausiu nevaržomos vaizduotės ir kūrybinės energijos periodu, rašoma knygos anotacijoje.
