Autorius retai duoda interviu, nepasisako politinių aktualijų klausimais, nespausdina esė laikraščiuose, nedalyvauja TV laidose, nesireiškia socialiniuose tinkluose, net ir su skaitytojais susitinka retai, tik išskirtinėmis progomis, tokiomis kaip ši. Tačiau jo populiarumas stulbinantis.
Tik pasirodęs naujasis romanas iškart atsidūrė šeštoje „Der Spiegel“ sudaromo bestselerių sąrašo vietoje. Panašu, kad ilgai joje neužsibus ir brausis į viršų. Tai rodo ir leidyklos „Hanser Berlin“ lūkesčiai – pirmasis romano „Laukas“ tiražas siekia 100 000 vienetų. Net Vokietijoje su milžiniška skaitytojų rinka tai yra didžiulis tiražas. Tačiau visi dar prisimena, kad romanas „Visas gyvenimas“, pasakojantis apie vienišo atsiskyrėlio Andrėjaus Egerio gyvenimą, bestselerių sąraše išbuvo beveik metus (47 savaites) ir jau priskiriamas longselerių kategorijai.
Romano veiksmo vieta yra kapinės, o apie savo gyvenimus, santykius su kitais ir miestelio gyvavimą pasakoja kapinėse jau besiilsintys kunigas, meras, daržovių pardavėjas, mokytoja ir kiti miestelėnai.
Didžiuliai pardavimų skaičiai stebina ne dėl to, kad vokiečiai daug skaito, bet kad šiais laikais tiek daug jų skaito rimtą literatūrą. R.Seethalerio romanuose veiksmo nedaug, meilės irgi, o įtampos visai nėra. Nerasite ten ir aktualijų, veiksmas dažniausiai vyksta kažkada, kažkur, išgalvotose vietose, o poetiniu, net šiek tiek sentimentaliu stiliumi papasakoti paprastų žmonių paprasti gyvenimai.
Ir vis tik jis kalba apie amžinus ir universalius dalykus. Naujame romane veiksmas vyksta išgalvotame miestelyje Paulštate, o protagonistai yra senai mirę žmonės. Taip, romano veiksmo vieta yra kapinės, o apie savo gyvenimus, santykius su kitais ir miestelio gyvavimą pasakoja kapinėse jau besiilsintys kunigas, meras, daržovių pardavėjas, mokytoja ir kiti miestelėnai.
„Mane tiesiog persekiojo mintis apie tai, kas lieka iš mūsų prisiminimų po mirties. Ji ilgai nedavė man ramybės, todėl buvau priverstas sėsti ir parašyti šį romaną,“ – sakė autorius skaitytojams. Ir čia pat prisipažįsta, kad nemėgsta rašyti, kad jam tai yra labai sunkus darbas, bet tik taip gali atsikratyti varginančių minčių. Pasak jo, yra be galo sunku naudojant kiek galima mažiau žodžių aprašyti tuos vaizdus, kurie gimsta jo galvoje. Ir tikrai, šiais laikais, kai romanai storėja, R.Seethaleris naudoja visai nedaug žodžių. Romane „Visas gyvenimas“ 160-yje puslapių (lietuviškame leidime – 130 psl.) jis papasakoja vieno žmogaus viso gyvenimo istoriją. Romane „Laukas“ jam užteko tiek pat puslapių, kad papasakotų 29 žmonių gyvenimus.
Jis teigė visuose romanuose pasakojantis apie gyvenimą ir mirtį, nes tai yra svarbiausia. „Na, gerai, dar ir meilė“, – pagalvojęs priduria jis. Ir čia pat pasitaiso: „Bet meilė yra kaip uždegimas, kaip dvasios liga, todėl dažnai būna skausminga. Nesuprantu, kodėl visi apie ją kalba kaip apie laimės būseną“. Romane „Laukas“ autorius taip pat kalba apie gyvenimą ir mirtį.
Beveik dviejų metrų ūgio išvaizdus 52 metų vyriškis nedaugžodžiauja, bet jo frazes galima užsirašinėti neiškarpant. Jis kalba taip, kaip rašo – apie esmę, išravėdamas visus nereikalingus žodžius. Lyg išspaustų esenciją iš žodžių srauto.
„Santuoka yra priverstinis buvimas kartu“ arba „Kai kurie sendami tampa išmintingi, o kai kurie – tik seni, kaip ir aš“. Arba dar viena apie save: „Kuo daugiau gyvendamas sužinau, tuo mažiau suprantu gyvenimą. Dabar galvoju, kad visai nieko nesuprantu, bet tai mane vis mažiau trikdo“. Dar viena apie meilę: „Suprasti kito neįmanoma, net jeigu labai myli“. Pačioje pabaigoje nuskamba: „Gyvenimas, meilė ir mirtis yra likimas – tai dovanos, kurias gauname, bet kurių negalime pasirinkti. Tai tiesiog su mumis nutinka“.
Nors aktorystės nemėgsta ir sakosi jau visai nebevaidinąs, daugelis R.Seethaler isprisimena iš Paolo Sorrentino filmo „Jaunystė“, kur jis suvaidino beveik nekalbantį, bet įsimintiną kalnų vedlio personažą. Rašytojas teigia, kad stovėjimas ant scenos jam teikė tik kančią, o rašydamas jis gali save atskleisti geriau, nei vaidindamas. Tačiau klausytis, kaip autorius aktoriaus balsu skaito savo tekstus, vis tik buvo didelis malonumas. Todėl jo įrašytai audioknygai prognozuojama ne mažesnė sėkmė.
Paklausus, ar tikėjosi, kad jo knygos taps tokios populiarios, o jis toks sėkmingas autorius, R.Seethaleris viso labo mandagiai burbteli: „Sėkmė negali užlopyti vidinių skylių.“