Bene pats garbingiausias autorius leidyklos planuose – Valdas Adamkus, kurio kalbų rinktinę „Esu vienas iš jūsų. Rinktinės Valdo Adamkaus kalbos“ sudarė poetas, kritikas Arnas Ališauskas. Knyga išeis 2018 m. rugsėjį.
Norėjau parodyti kiek simultaniškas yra prezidento darbas, kai tą pačią dieną vyksta susitikimas su vyriausybės nariais, grįžus į prezidentūrą – karališkos poros priėmimas, o kitą dieną laukia svarbi kelionė į Ameriką.
Anot A. Ališausko pagrindinis kalbų atrinkimo kriterijus buvo „neišeiti iš proto“: „Deja, tai, kas bus sudėta knygoje, tėra nedidelė viso prezidento kalbų archyvo dalis. Galbūt ateityje Prezidento V.Adamkaus biblioteka-muziejus galės atidžiau susisteminti medžiagą. Iš tiesų, ši knyga yra vienas iš būdų parodyti prezidento kalbų įvairovę. Kalbant konkrečiau, išskirčiau du kriterijus: visų pirma, kaip keitėsi Lietuvos savijauta pasaulyje ir Europoje V.Adamkaus valdymo laikotarpiu. Antra, norėjau parodyti kiek simultaniškas yra prezidento darbas, kai tą pačią dieną vyksta susitikimas su vyriausybės nariais, grįžus į prezidentūrą – karališkos poros priėmimas, o kitą dieną laukia svarbi kelionė į Ameriką. Labiausiai nustebino, kai bendrų darbų pradžioje mes įsikalbėjome ir prezidentas pradėjo pasakoti apie lietuvių literatūros pasaulį išeivijoje, kaip apie žmones iš užstalės. Stebėjausi, iš kiek arti prezidentas visa tai matė.“
Dr. Tomo Balkelio, studijas baigusio Toronto universitete, knyga „Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais“ pirmiausia buvo išleista Oksfordo universiteto leidykloje, Anglijoje, ir dabar yra verčiama į lietuvių kalbą. Paklaustas apie kūrinio priėmimą užsienyje ir Lietuvoje autorius atsakė, kad tai yra akademinė knyga ir reikia palaukti maždaug pusę metų, kada moksliniuose žurnaluose ims rastis įvertinimai.
„Aš žinau, kad ši knyga jau cirkuliuoja, nes pateko į įvairių žurnalų redakcijas, bus recenzuojama, kolegos istorikai taip pat yra susidomėję. O kaip ji atsirado? Tai yra susiję su kelionėmis po pasaulį. Tuo metu dirbau Airijoje, ten buvo vykdomas projektas apie Pirmąjį pasaulinį karą bei paramilitarizmą globaliame pasaulyje. Projektų metu mane spaudė, kad parašyčiau knygą apie Baltijos šalis arba bent jau apie Lietuvą tam, kad vakariečiai suprastų, kas pas mus įvyko, nes jiems tai paini tema. Žinoma ir mums, nes yra daug neišnagrinėtų dalykų.
Tai yra socialinio karo istorija – kaip paprastos visuomenės grupės išgyveno karą: pabėgėliai, sugrįžę belaisviai, vėl priversti kariauti, šauktiniai.
Noriu pabrėžti, kad knyga yra skirta globaliam skaitytojui, pirmiausia Vakarų skaitytojui, kuris visiškai nieko nežino apie mūsų regioną. Tačiau mums ši knyga irgi gali būti naudinga, nes aš nesilaikiau naratyvo, kuris yra įprastas mūsų istoriografijoje. Stengiausi rašyti paprasta kalba, ne kokiu nors istorikų žargonu. Beje, pati knyga yra ne tiek apie politikų, karininkų, generolų strategijas, tai yra socialinio karo istorija – kaip paprastos visuomenės grupės išgyveno karą: pabėgėliai, sugrįžę belaisviai, vėl priversti kariauti, šauktiniai. Taip pat knyga remiasi ir prisiminimais“, – apie savo knygą pasakojo autorius.
Rytų Europos studijų direktoriaus, VUTSPMI doktoranto ir dėstytojo, besimokiusio Harvardo universitete, Lino Kojalos tekstas „Europa“ (pavadinimas dar tikslinamas) knygynuose pasirodys 2019 m. sausio mėn. Autorius pabrėžia, kad tai nėra akademinė knyga ir ji prieinama paprastam skaitytojui:
„Jeigu pasakai kam nors, kad rašau apie Europos Sąjungą, visi pradeda raukytis, nes tai yra neįdomu, tai yra institucijos, tai yra sudėtinga ir mes to nesuprantame. Jeigu atsiranda noras suprasti – 600 puslapių enciklopedinės knygos skaitymas yra sudėtingas dalykas. Tai suvokdamas norėjau parašyti tokią, kuri būtų ne akademinė, bet subjektyvi, paremta pasakojimais ir pateiktų ES iš žmonių perspektyvos. ES gyvų žmonių organizmas, todėl daugelis sprendimų ir yra priimami tų žmonių, veikiamų emocijų, asmeninių motyvacijų. Noriu pamatyti tame paveiksle ir Lietuvą, bet, ko gero, iki galo neįsisavinome, ką ir kodėl ten veikiame. Tai yra pavojinga tendencija, nes žinome, jog visoje Europoje yra stiprių politinių partijų, pirmuoju idėjiniu pagrindu laikančių euroskeptiškumą ir antieuropietišką idėją. Pavyzdžiui, sekmadienį Švedijoje vyks rinkimai ir švedų demokratų partija irgi yra iš tų, kurios siūlytų referendumą dėl narystės ES. Supratimas, koks dialogas ir diskusijos vyksta ES, galbūt padėtų to išvengti ir mums.“
„Net neįsivaizduoju, kas po to galėtų būti“, – praėjusiais metais sakė slam poezijos žvaigždė – Marius Povilas Elijas Martynenko. O šiais metais tai ir atsitiko, nes autorius pristato jau antrąją knygą „Praeis“. Ją planuojama išleisti 2019 m. sausį.
Knygoje „Praeis“ tekstai bus skirti labiau akiai, nei ausiai.
Kūrėjas pasakojo: „Neseniai skaičiau vieną tokią recenziją apie pirmąją knygą, ir jausmas buvo toks, jog skaitau ir skauda. Tada supratau – tai mano ego. Galvojau, tegul ir paskauda, nes pasidarė labai didelis. Dėl to, kad recenzija buvo tokia skausminga, supratau, jog ji – teisinga. Apskritai, nemanau, kad esama tokių žmonių, kurie atsisėstų prie savo kūrinio ir galvotų: „Va čia tai šedevras!“ Dabar man atrodo, kad gimnazijoje skaityti literatūriniai autoritetai kuo toliau, tuo labiau nusivainikuoja. Aš jiems ir nepriekaištauju. Tačiau norėtųsi kažkokio absoliuto gyvenime, nes niekada nežinai, ką iš tikrųjų su juo darai. Tokios yra pamokos. O jeigu konkrečiau, suprantu, kad pirmoji knyga labiau sakytinio žanro. Tekstai atrodė geri, tuo metu, kai juos sakiau, bet juk skaitytojas tai perskaito ne mano balsu. Ir aš nežinau, kaip tai ištaisyti (šypsosi). Knygoje „Praeis“ tekstai bus skirti labiau akiai, nei ausiai.“
Mokslinio tipo knyga neprivalo būti sausa. 2018 m. gruodį išeisianti psichologės-psichoterapeutės Agnės Matulaitės knyga „Aš ne stora, aš laukiuosi. Psichologinė nėštumo stadija“ – tikrą audrą mokslininkų ir medikų pasaulyje sukėlęs darbas. Konferencijos metu autorė pasakojo, kad dirbo su moterimis iš įvairių pasaulio šalių tuo metu, kai jos laukėsi. „Per retai įsiklausoma, kaip jaučiasi ir ko nori tikrosios ekspertės – tai yra pačios moterys“, – rašo tyrėja. A.Matulaitė pabrėžia, kad tai nėra patarimų knyga, o veikiau bandymas surasti bendrystę.
„Man labai norisi tikrumo, nesuvaidinto, laiko išbandyto, to, ką mes vadiname tikrąja literatūra. Rinkinyje esančios novelės parašytos ne pagal užsakymą, o iš pojūčio, išlaukimo, natūralaus gimimo. Tai yra didžiausias mano rinkinio džiaugsmas“,– sako Daina Opolskaitė. Neseniai pasirodžius romanui jaunimui „Užraktas“, ji pristato naują knygą „Prieblandos valanda“, pasirodysiančią 2019 m. sausį. Tai antrasis rašytojos novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Autorė pabrėžė, kad mums reikalingas kokybiškas smulkusis žanras.
„Siunčiu labas dienas visiems savo skaitytojams, kurie ir išprovokavo šią knygą, nes nenorėjau rašyti pirmosios, o ir antrosios nelabai, tad ligšiol labai kankinuosi. Deja, jau netapsiu tos vienos vienintelės knygos autorė, nes turiu dar 30“, – sakė poetė, prozininkė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja Violeta Palčinskaitė. 2019 m. sausį ji išleidžia dar vieną savo knygą „Paslapčių babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“.
2018 m. išleista trečioji kunigo Algirdo Toliato „Žmogaus ir Dievo metų“ pamokslų knyga „Šeštas jausmas yra pirmas“. Konferencijos metu autorius dalijosi savo mintimis: „Niekada negalvojau apie knygų leidybą, bet tai, kas gimė iš pamokslų, susitikimų su žmonėmis, iš pokalbių apie Bibliją. Visos trys knygos yra kaip kelionė, negali pasakyti kaip bus, kur baigsis, pasiseks ar ne. Tu tiesiog leidiesi į ją ir tada ateina atsakymai, kurių lauki arba visiškai nesitiki. Žmogus yra dvasinė būtybė, todėl dvasinis poreikis visais laikais buvo. Tik ta bažnyčia: viena vertus, ji labai artima, esame persisunkę įvairiausiomis istorijomis, kita vertus, tai be galo tolima. Atrasti gyvastį tarp eilučių, rašyti tai, kas suvirpina giliausiai. Tuo aš ir dalinuosi.“
Sonata Šulcė siūlo patiems atrasti Vilnių, kaip užduotį saviugdai. 2019 m. vasarį pasirodys „Neatrastas Vilnius“. Autorė sako, kad „ši knyga nėra tradicinis kelionių gidas po miestą, kuriame yra keliasdešimt objektų su 3 eilučių aprašymu. Tai bus 15 miesto pastatų ir kiekvienas jų yra susijęs su kokia nors asmenybe ir konkrečiu istoriniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, visi žinom Sluškų rūmus, kuriuos dažniausiai identifikuojam su didikais Sluškomis, tačiau per kelis šimtmečius juose veikia tiek įvairiausių asmenybių, kurių istorijos tiesiog prašosi ištraukiamos.“
Šiandien populiariausias prozininkas vaikams – Tomas Dirgėla pristatė 2018 m. spalį atsirasiančią knygą „Benas sapnų siuvėjas“ ir 2019 m. sausį pasirodysiančią detektyvinių galvosūkių knygą „Domas ir Tomas. Mokytojos peruko byla“. Autorius džiaugiasi, kad jo knygos vaikams gali padėti „įeiti“ į skaitymą.
„Mano knyga skirta ne tik vakariečiams, bet ir tiems, kurie mėgsta skaityti rytais“, – renginio metu šmaikštavo autorius.
„Kiekvieną savaitgalį du didžiuliai boeng‘ai nugabena ir išlaipina daugybę mūsų tautiečių, kurie vaikšto ir gėrisi Roma. Tuo pat metu stiprėja įsitikinimas, kad tai, ką mes matome, yra dekoracija“, – sako Paulius Jurkevičius, pabrėždamas, kad nauja knyga skirta žmogui, norinčiam giliau pažvelgti į Romą. 2018 m. gruodį išeis Jurgos Jurkevičienės ir P.Jurkevičiaus knyga „Romanas su Italija. Ketvirtis amžiaus Romoje – kaip viena diena“. J.Jurkevičienė atskleidžia, kad šiame romane ji ne tik kalba apie savo gyvenimo prakeiksmus, bet tai buvo ir savotiškas flirtas su vyru.
Žurnalistė, tinklaraštininkė, rašytoja ir gidė po Berlyną Lina Ever pristatė 2018 m. rugsėjį lentynose atsidursiančią knygą „Kelyje. 100 000 žingsnių su kunigu Toliatu“. „Kelyje“ – tai dienoraštis ir kelionė, iš kurios negrįžtama tokiu pat, tai savotiška tranformacija. Autorė pabrėžė, kad ši knyga yra visai kitokio turinio, negu prieš tai išleisti tekstai.