Rinkinys aprėpia plačią poetinę geografiją nuo Lvivo iki Luhansko ir Mariupolio, nuo Kyjivo ir Charkivo iki Odesos. Tarp knygos autorių – plačiai Europoje žinomi poetai Serhijus Žadanas ir Jurijus Andruchovičius, Lvivo poetės Mariana Kijanovska ir Halyna Kruk, rusų ir ukrainiečių kalbomis rašantis odesietis Borisas Chersonskis, Kyjivo poetės Natalija Bilocerkivec ir Liudmyla Taran, poetai iš Mariupolio, Berdiansko, Irpinės.
Antano A.Jonyno teigimu, versti eilėraščius ir leisti šią knygą jį pirmiausia įkvėpė autentiškas pačių ukrainiečių poetinis žodis, kurio poveikį jis kaskart pajunta skaitydamas šiuos tekstus. O kartu, anot poeto, tai ir labai konkretus būdas jam asmeniškai prisidėti prie Ukrainos kovos.
„Daugiau aš nieko negaliu padaryti, bet nedaryti nieko tiesiog negaliu“, – teigė Antanas A.Jonynas, savo honorarą už knygos vertimą jau pervedęs organizacijai „Blue/Yellow“. O leidykla „Odilė“, išleidusi antologiją, taip pat visas lėšas, gautas pardavus knygą, ketinanti skirti Ukrainai.
Mūsų laiką atspindinti poezija
Nors pirmosios Antano A.Jonyno pažintys su Ukrainos literatūra bei rašytojais užgimė dar sovietmečiu, tačiau tik maždaug prieš du dešimtmečius į rankas patekus nedidelei Jurijaus Andruchovyčiaus eilėraščių knygelei, jis padarė pirmąjį pažodinį vertimą ir nuo to laiko iš savojo akiračio jau nebepaleido ukrainiečių tautos poezijos.
Vėliau poetas ne kartą dalyvavo Rašytojų sąjungos rengiamose vertimų dirbtuvėse, kuriose susitikdavo poetai iš Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos ir versdavo vieni kitų eilėraščius. Čia jis turėjo galimybę susipažinti tiek su naujausia ukrainiečių poezija, tiek ir asmeniškai pažinti kai kuriuos autorius. Dalis jo vertimų taip pat pasirodydavo ir Poezijos pavasario almanachuose.
Naujoje ukrainiečių poezijos antologijoje net pusė tekstų yra išversta šiais metais, prasidėjus intensyviai Rusijos invazijai į Ukrainą.
Tačiau pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje, anot Antano A.Jonyno, paskatino labai sąmoningai atsigręžti į šios tautos kultūrą ir imti nuosekliai versti jų poeziją. Naujoje ukrainiečių poezijos antologijoje net pusė tekstų yra išversta šiais metais, prasidėjus intensyviai Rusijos invazijai į Ukrainą.
Paklaustas, kodėl būtent šių šešiolikos autorių eilėraščiai publikuojami knygoje, vertėjas teigė, kad didžiąja dalimi tai nulėmė asmeniniai ryšiai bei pažintys.
„Kai kuriuos poetus pažinojau asmeniškai, kai kuriuos rekomendavo pažįstami poetai, dalį pastaraisiais karo mėnesiais rašytų tekstų gavau nuorodomis ar radau paskelbtus feisbuke. Štai kodėl ši antologija nereprezentuoja visos ukrainiečių poezijos, bet yra asmeninio santykio su Ukraina ir ukrainiečių poezija knyga“, – 15min pasakojo Antanas A.Jonynas, kartu pabrėždamas, kad beveik visi, išskyrus vos vieną kitą autorių, yra tikros šiuolaikinės Ukrainos poezijos žvaigždės.
Antologija nereprezentuoja visos ukrainiečių poezijos, bet yra asmeninio santykio su Ukraina ir ukrainiečių poezija knyga.
Pasak vertėjo, šia knyga nesiekiama sudaryti viso vaizdo apie Ukrainos poeziją, nes, jo teigimu, tai būtų tiesiog neįmanoma, mat šiuo metu ukrainiečių poezija yra labai įvairi.
„Tai mūsų laiką atspindinti poezija ir ne tik karo realijomis, tačiau vidine Ukrainos būsena. Kiek teko pažinti šią poeziją, man susidaro įspūdis, kad ji dabar yra turbūt stipriausia Europoje“, – teigė Antanas A.Jonynas.
Ori laikysena apkasuose, slėptuvėse ir poezijoje
Knygos pavadinimui „Atmintis Ugnis Deguonis. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ panaudotas poetės Marijanos Kijanovskos eilėraščio pavadinimas. Pasak vertėjo, šio ciklo pavadinimas pasirinktas todėl, kad jis labai tiksliai aprėpia tai, ką daugelis mūsų šiandien mato ir jaučia. Šiuos tris komponentus galima interpretuoti kaip mąstymą apie praeitį, dabartį, o kartu kreipiantį viltingą žvilgsnį į ateitį. Viso to, anot Antano A.Jonyno, yra sklidina ukrainiečių poezija.
Vis dėlto, nemažai eilėraščių knygoje yra paženklinti karo žyme ir tai, pasak poeto, yra sukrečiantis ukrainiečių liudijimas, kurį protu suvokti yra be galo sunku.
Nemažai eilėraščių yra paženklinti karo žyme ir tai sukrečiantis ukrainiečių liudijimas, kurį protu suvokti yra be galo sunku.
„Gyvenant saugiu atstumu nuo karo realybės, tačiau televizijoje bei internete matant tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, aš supratau, kad pasakymas „trūksta žodžių“ nėra tik metafora, bet realybė. Matant tuos siaubingus vaizdus, aš neturiu žodžių ir nežinau, ką pasakyti. O ukrainiečiai poetai ir poetės, visą karo siaubą matantys savo akimis ir patiriantys fiziškai, savo patirtis sugeba įvardyti žodžiais ir išreikšti tai autentiškai ir taip galingai, kad jų tekstai paveikia ir mane“, – teigė Antanas A.Jonynas ir pridūrė, kad būtent dėl šio poveikio jis ir ėmėsi versti ukrainiečių eilėraščius ir leisti šią knygą.
Paklaustas, ar jo manymu, šioje kovoje poezija gali tapti ginklu ar bent galimybe išlikti, Antanas A.Jonynas sako, kad, žiūrėdamas į ukrainiečių laikyseną šiame kare, jis yra priblokštas žmonių stiprybės ir gebėjimo oriai laikytis tokiomis nežmoniškomis sąlygomis apkasuose, slėptuvėse ar nuolatos apšaudomuose miestuose.
Anot vertėjo, ukrainiečių poezija taip pat yra vienas iš tokios orios laikysenos pavyzdžių.
Knyga yra ne tik konkreti parama poetams, tačiau ir galimybė skleisti žinią apie autentišką ir gyvą Ukrainos kultūrą.
„Šiandien Ukrainoje rašoma ir lozunginė poezija, taip pat asmeninėmis patirtimis grįsti tekstai, kuriais išsakoma, išrėkiama tai, kas išgyventa asmeniškai – kiekviena raiška yra šio laiko liudijimas. Tačiau kartu netrūksta ir poezijos, kurioje dominuoja metaforos. Be to, tokie tekstai išliks visada, nes poetinis žodis išgyvena karus ir katastrofas“, – kalbėjo Antanas A.Jonynas.
Pasak jo, versdamas eilėraščius ir bendraudamas su autoriais, jis matė, koks reikšmingas patiems ukrainiečiams yra šios antologijos išleidimas bei jų literatūros sklaida už šalies ribų, todėl, jo teigimu, ši knyga yra ne tik konkreti parama šiems žmonėms, tačiau ir galimybė skleisti žinią apie autentišką ir gyvą Ukrainos kultūrą.