Ukrainos stendas šių metų Frankfurto knygų mugėje, kaip ir praėjusiais metais, vėl vienas labiausiai lankomų, čia vyksta diskusijos, kurių metu analizuojamas Rusijos pradėtas karas, tai, ką patiria šios šalies gyventojai, kokios įmanomos ateities perspektyvos.
Vienoje šių diskusijų buvo kalbama apie Donbaso regioną ir tai, kaip Rusija daugybę metų bandė jį rusifikuoti, o dabar ir atimti iš Ukrainos jėga. L.Dostlieva sakė, kad prie šio karo buvo einama ilgai, jau nuo senų laikų rusams bandant sukurti mitą, kad šiame regione gyvenantys žmonės didžiuojasi būdami Sovietų Sąjungoje. Ukrainai tapus nepriklausoma, šis mitas, anot kultūros antropologės, nebuvo tinkamai paneigtas, tai tapo kolonijine trauma.
Rašytojas O.Mychedas tai, kaip keitėsi situacija šioje teritorijoje, galėjo savo akimis matyti nuo 2016-ųjų. Atvykęs į Donbasą jis ėmė rinkti pasakojimus žmonių, kurie čia gyveno, dirbo – aktyvistų, istorikų, rašytojų. Šios istorijos vėliau atsidūrė knygoje. Šių metų pavasarį jis parašė visiems tada kalbintiems žmonėms, bandydamas išsiaiškinti, kaip viskas pasikeitė. „Architektūra, muziejai sunaikinti“, – pasakojo jis. Dalis miestų, kuriuose jis lankėsi tuo metu, okupuoti, dalis sugriauti, kiti kiekvieną dieną atakuojami. Tačiau baisiausia tai, kad kiekvieną dieną žūna žmonės.
Kitas diskusijoje dalyvavęs kūrėjas – karo nusikaltimus šiame regione fiksuojantis Romanas Avramenka – irgi sakė, kad pirmiausia dabar reikia kalbėti apie ten vis dar esančius žmones. „Pirmoji užduotis turėtų būti išvežti ten esančius žmones. Kol ši sritis okupuota Rusijos, jie ten neturi jokios ateities“, – sakė jis.
Ukrainiečiai visiškai dehumanizuoti
R.Avramenka sakė, kad kai pirmą kartą atvyko į Donbasą, jį sužavėjo gamtos grožis. „Draugai man sakė, čia – kaip Toskanoje“, – prisiminė jis. Jį nustebino ir tai, kad visiškai nepasitvirtino stereotipas, kad tai smarkiai rusifikuotas regionas. „Kaimuose visi kalbėjo ukrainietiškai. Kai aš užkalbindavau juos rusiškai, jie atsakydavo ukrainietiškai, – pasakojo R.Avramenka. – Nepaisant kolonizacijos, jie išliko atsparūs.“
Tai, kas ten vyksta dabar, jis įvardijo kaip sunkiai suvokiamus nusikaltimus žmogiškumui. Pavojuje atsiduria bet kas, kas kalba ukrainietiškai, užsimena apie Ukrainos teritorinį vientisumą, būna surandami, kankinami, įkalinami, nemažai jų dingsta be žinios. Pasitraukdami iš miestų, okupantai taip pat su savimi pasiima muziejų eksponatus.
Dabar ukrainiečiai dehumanizuoti, suvokiami kaip kokie vabzdžiai, kuriuos reikia naikinti
„Rusija naudoja tuos pačius metodus, kuriuos naudojo pastaruosius šimtmečius. Ir darys tai, kol mes jų nesustabdysim“, – sakė jis. Kalbėdamas apie karo nusikaltimus, jis sakė, kad kol kas mes žinome tik mažąją dalį, o pilnesnis vaizdas atsivers po to, kai bus atkovotos okupuotos teritorijos. „Visi žino apie Bučą, tačiau tai tik dalis, – sakė jis. Aktyvistas taip pat sakė, kad kai kas pasikeitė nuo 2014 metų – anksčiau rusų neapykanta ukrainiečiams nebuvo tokia stipri. – Dabar ukrainiečiai dehumanizuoti, suvokiami kaip kokie vabzdžiai, kuriuos reikia naikinti.“
Ukrainiečių vaikai verčiami rusų kariais
O.Mychedas prisiminė savo pokalbius su Bachmuto gyventojais, vykusius dar 2016–2017 metais. „Jie tada sakė, kad „mes esame linija“. Klausdavau – linija tarp ko? Tarp mūsų ir jų“, – Frankfurto knygų mugėje pasakojo jis. Bachmuto kaip tvirtovės suvokimas tarp šio miesto gyventojų įsitvirtinęs jau seniai, ir norint suvokti tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, anot jo, būtina suprasti tai kaip ilgai besitęsiantį karo nusikaltimų procesą, turintį senas šaknis.
„Blogis prisitaiko labai greitai ir tampa vis žiauresnis“, – sakė R.Avramenka. Jis pabrėžė, kad ir modernūs rusų propagandos modeliai tampa vis efektyvesni, prisiminęs savo giminės istoriją. Vienas jo dėdė gyvena Rusijoje, o kitas – mieste Rytų Ukrainoje. Kai rusai apsupo miestą Rytų Ukrainoje, ukrainietis paskambino savo broliui Rusijoje, o šis ėmė šaukti, kad taip jiems ir reikia, kad nereikėjo atsiskirti nuo Rusijos.
Dar viena dažnai nutylima problema, anot jo – rusų grobiami ukrainiečių vaikai. „Rusai pagrobtus ukrainiečių vaikus verčia rusų kareiviais“, – pasakojo jis. Tūkstančiams pagrobtų rusų vaikų rengiami susitikimai su rusų kareiviais, kurie pasakoja, kaip jie kaunasi prieš nacius Ukrainoje, ir jauniems protams tai dažnai būna labai paveiku.
